Psichologinių, socialinių ir akademinės aplinkos veiksnių reikšmė trečios studijų pakopos (doktorantūros) studentų profesinio identiteto raiškai (Psichologija 06 S)
Anotacija
Daktaro disertacijoje analizuojama Lietuvos doktorantų profesinio identiteto daugialypiškumo problematika. Darbe keliama prielaida, kad psichologiniai, socialiniai ir akademinės aplinkos veiksniai gali paaiškinti doktorantų profesinio identiteto raišką, kurią stebime per atliekamus profesinius vaidmenis: tyrėjo-mokslininko, dėstytojo ir visuomeninių paslaugų teikėjo/praktiko.
Disertacijos teorinėje dalyje pristatoma identiteto reiškinio terminijos problematika, profesinio identiteto sampratos aiškinimas integruojant identiteto ir socialinio identiteto teorijas, doktoranto profesinio identiteto formavimosi ypatumai per karjeros konstravimo teorijos prizmę, doktoranto profesinį identitetą lemiančių veiksnių analizė sistemų teorijos kontekste, pateikiamas teorinis tyrimo modelis.
Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2013 m. atliktos Lietuvos doktorantų apklausos rezultatai. Tyrimo imtis – 494 doktorantai iš 22 aukštojo mokslo institucijų Lietuvoje. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad tam tikri doktorantų asmenybės bruožai bei mąstymo stiliai, subjektyviai suvokiamas palaikymas iš skirtingų socialinių šaltinių (mokslinio vadovo, kolegų ir kitų studentų, šeimos ir draugų, darbdavio) bei akademinės aplinkos veiksniai (darbo sąlygos bei mokslo sritis) turi reikšmę doktorantų identifikacijai su skirtingais profesiniais vaidmenimis. Kompleksinis veiksnių sąveikos įvertinimas atskleidė, kad doktorantų profesinio identiteto raiškai tam tikri veiksniai yra svarbūs netiesiogiai, o per reikšmingas sąsajas su kitais kintamaisiais. Galiausiai, rezultatai reziumuojami į tris (tyrėjo-mokslininko, dėstytojo ir praktiko) profesinių vaidmenų profilius.
