Privačios detektyvinės veiklos teisinio reglamentavimo Lietuvoje problematika (Teisė 01 S)
Anotacija
Pastarąjį šimtmetį valstybinės teisėsaugos institucijos dominavo visuomenės ir jos valdomo turto apsaugos srityje. Tačiau valstybinės valdžios nesugebėjimas patenkinti visų visuomenės saugumo poreikių sukūrė tokią aplinką, kurioje privatūs subjektai siekia užpildyti atsiradusią nišą. Grėsmių visuomenei ar jos valdomam turtui įvairovė ir plėtra lemia tai, kad valstybinės institucijos nespėja reaguoti į pokyčius, jų turimų pajėgumų nepakanka, todėl vis dažniau suinteresuoti asmenys kreipiasi į privačius subjektus, kurių profesinė veikla susijusi su visuomenės saugumo poreikių tenkinimu. Lietuvoje šiandien galima aptikti tiek įmonių, tiek pavienių asmenų, kurie skelbiasi teikiantys privačių detektyvų paslaugas, tačiau reikia pastebėti, kad privačios detektyvinės veiklos, privačių detektyvų statuso ar jų veiklos ypatumus reglamentuojančių teisės aktų Lietuvoje dar nėra. Detektyvines paslaugas teikiančios firmos veikia kaip uždarosios akcinės bendrovės ar individualios įmonės, o detektyvinė veikla patenka į šių firmų teikiamų teisinių paslaugų ratą. Tokia situacija kelia klausimų, ar šie subjektai gali legaliai teikti tokias paslaugas, o jei gali, ar šių paslaugų teisės aktais atitinkamai nereguliuojama veikla nekelia pavojaus žmogaus teisėms ar kitoms teisės aktų saugomoms vertybėms. Šiuo darbu siekiama išnagrinėti privačių detektyvų veiklos teorinius pagrindus, esamą būklę bei raidos tendencijas ir pasiūlyti rekomendacijas privačios detektyvinės veiklos teisinio reglamentavimo modeliui Lietuvoje.
Darbe padaroma išvada, kad privačios detektyvinės veiklos reglamentavimas Lietuvoje yra nepakankamas, tokia veikla reikalauja atskiro teisinio reglamentavimo, tačiau nėra būtina ją licencijuoti.
