Pramonės kapitalistų socialinės grupės sandara ir raida Vilniaus ir Kauno gubernijose XIX a. pab. – XX a. pr.
Anotacija
XIX a. pab. – XX a. pr. Vilniaus ir Kauno gubernijose pramonės kapitalistų socialinė grupė buvo besiformuojanti. Daugiausiai formavosi iš pirklių, dvarininkų ir miestiečių. Kiek mažiau pramonininkų tarpe buvo užsieniečių, kurie įsteigė fabrikus dėl taikomos jiems palankios ekonominės politikos Rusijos imperijoje. Pramonininkai iš Vilniaus ir Kauno gubernijų ekonominę veiklą vykdė ir kitose Rusijos gubernijose, jų pėdsakų aptinkame Sibire. Pramonininkus siejo ne tik ekonominiai interesai, tačiau jų tarpusavio sąveika buvo sutinkama ir vykdant visuomeninę, pilietinę veiklas. Daugiausiai pramonės kapitalistai dalyvavo steigiant įvairias labdaros, kredito draugijas. Aktyvesnis pramonininkų įsitraukimas į visuomeninę veiklą buvo sutinkamas XX a. pr. Dažnai finansinis kapitalas buvo proporcingas socialiniam kapitalui. Dėl Rusijos imperijos valdžios priimtų reformų miestų nuostatuose pramonininkai taip pat aktyviai įsitraukė į Vilniaus ir Kauno gubernijų miestų dūmų veiklas. Buvo renkami miesto dūmos nariais, taip pat turėjo teisę dalyvauti miesto dūmos rinkimuose ir sprendė miestų savivaldos problemas. Nors patys nepasižymėjo aukštu išsilavinimo procentu, tačiau prisidėjo steigiant švietimo įstaigas, dalyvavo jų veikloje, buvo mecenatai. Aukojo religiniams reikalams ir taip įtvirtino savo statusą visuomenėje. Kita vertus, didžiuosius pramonininkus dažnai atstovavo jų šeimos nariai. Tokia tendencija galima įžvelgti dėl modernėjančios visuomenės, kurioje verslu užsiėmę asmenys visą dėmesį skyrė verslo reikalams, nustumdami į šalį dvasinius reikalus. Disertacijoje remiantis archyviniais dokumentais ir užsienio literatūra tiriama pramonės kapitalistų socialinės grupės formavimasis ir kaita XIX a. pr. – XX a. pr. Vilniaus ir Kauno gubernijose.
