Partnerystės po skyrybų kūrimas: sociologinių veiksnių analizė
Anotacija
Skyrybos nelemia individo šeimos kūrimo istorijos pabaigos, tačiau suteikia galimybę apsispręsti – likti vienišu ar kurti naują šeimą. Disertacijoje pakartotinos partnerystės analizuojamos atsižvelgiant į gyvenimo eigos trajektorijoje atliekamus pasirinkimus susijusius su šeimos kūrimu ir sociologinių veiksnių, kurie lemia tam tikru laikotarpiu daromų individo pasirinkimų, svarbą. Darbe susitelkiama į šeimos kūrimo pokyčių analizę, aptariamos pakartotinių santuokų Lietuvoje kūrimo tendencijos ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat analizuojamos reikšmingos partnerystės kūrimo teorijos, išskiriant partnerio paieškos poreikius, atrankos strategijas bei aptariant specifines pakartotinės partnerystės užmezgimo perspektyvas. Atlikti biografiniai interviu su dviejų skirtingų gimimo (sovietmečio ir pereinamosios) kartų informantais, suteikė galimybę visapusiškai analizuoti skyrybas patyrusių individų pakartotinės šeimos kūrimo istoriją. Empirinio tyrimo duomenų analizė leido atskleisti kontekstinį ir procesinį požiūrį į naujai kuriamą partnerystę bei išskirti reikšmingus sociologinius individualaus ir sociokultūrinio lygmens veiksnius, identifikuojant jų įtaką individų pasirinkimui. Taip pat analizės metu buvo charakterizuoti skirtingi elgesio modeliai, būdingi kuriant pakartotinius santykius po skyrybų. Disertacijoje atskleidžiama, kad pagrindiniai partnerystės kūrimo transformacijos procesai tiesiogiai susiję su kultūriniais, socioekoniminiais pokyčiais visuomenėje, keičiančiais individų vertybinius įsitikinimus. Tikimasi, kad atliktas tyrimas prisidės prie socialinių-normatyvinių šeimos ir partnerystės kūrimo aspektų analizės tyrimų.
