Paauglių subkultūra kaip socioedukacinis veiksnys mokykloje (Edukologija 07 S)
Anotacija
Kultūros įvairovės siekis, kaip etinis imperatyvas, verčia atidžiai pažvelgti į sociokultūrines grupes, formuojančias visuomenės transformacijas, ir, palyginus, naują fenomeną – paauglių subkultūrą mokykloje. Keliama hipotezė, jog mokykla per sėkmingą ugdymą, įgalina perimti tiek globalias vertybes, paremtas lygybės, tolerancijos principais, tiek ir išlaikyti kultūros įvairovę, taip atliepdama kitoniškumo raiškos pripažinimui visuomenėje. Pedagogų poziciją sąveikoje su subkultūromis lemia kiekvieno paauglio asmenybės pažinimas, jo prigimtinių galių ir patirties pripažinimas ir asmenybės ugties skatinimas. Platesnis Lietuvo konteksto vertinimas suponuoja mokslinę problemą: Kaip pasireiškia paauglių subkultūra kaip socioedukacinis veiksnys mokykloje? Tyrimo problema lemia tiriamojo darbo tikslą – atskleisti paauglių subkultūros raišką mokykloje kaip reikšmingą socioedukacinį veiksnį. Gauti tyrimo rezultatai atskleidžia ugdymo(si) nuostatų, dirbant su subkultūrai priklausančiais paaugliais mokykloje, paradigminius pokyčius nuo slopinimo ir draudimo link tolerancijos ir atvirumo. Tyrimo duomenimis pagrįsta, kad visos paauglių subkultūros turi teigiamą ir neigiamą potencialą paauglio socializacijoje, kuri atveria savirealizacijos galimybes, paauglių integraciją į visuomenę ir prisitaikymo būdus prie dinamiškai besikeičiančių švietimo iššūkių globalizacijos procese, keičia paauglio nuostatas į mokslą, mokyklą, mokytoją (suaugusį), pripažįsta visuotines kultūros ir subkultūros dermę.
