Nuostatų dėl rizikingo vairavimo, vairavimo saviveiksmingumo ir baimės kitimai mokymosi vairuoti metu ir jų svarba vėlesniam pradedančiųjų vairuotojų rizikingam vairavimui numatyti (Psichologija 06 S)
Anotacija
Daktaro disertacijoje analizuojama pradedančiųjų vairuotojų psichologinių veiksnių (nuostatos dėl rizikingo vairavimo, vairavimo saviveiksmingumo, vairavimo baimės) ir jų kitimo svarba (mokymosi vairuoti ir pradėjus savarankiškai vairuoti metu) rizikingam vairavimui (vairavimo klaidoms ir tyčiniams pažeidimams) numatyti. Disertacijos teorinėje dalyje pristatomas pradedančiųjų vairuotojų rizikingo vairavimo problematikos aktualumas, rizikingo vairavimo modelis motyvacijos vairavimo modelių kontekste, papildytas emociniu veiksniu; analizuojamos minėtų psichologinių veiksnių longitudinio tyrimo prielaidos.
Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2013‒2015 m. Lietuvos vairavimo mokyklose atlikto trijų etapų tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nuo vairavimo mokymosi pradžios iki 12 mėn. savarankiško vairavimo pradedančiųjų vairuotojų rizikai palanki bendra nuostata dėl vairavimo buvo reikšmingiausias psichologinis veiksnys, numatantis rizikingą vairavimą (vairavimo klaidas ir tyčinius pažeidimus), o šios nuostatos pokytis rizikai palankia kryptimi nuo vairavimo mokymosi pabaigos iki 12 mėn. savarankiško vairavimo geriausiai prognozavo tyčinius pažeidimus. Mažesnis vairavimo saviveiksmingumas visuose tyrimo etapuose buvo susijęs su stipresne vairavimo baime ir numatė vairavimo klaidas, o stipresnė bendra vairavimo baimė buvo reikšminga tyčiniams pažeidimams po 12 mėn. savarankiško vairavimo. Psichologiniai veiksniai kartu su jų kitimu geriau paaiškino vėlesnį rizikingą vairavimą (vairavimo klaidas), negu atskiri psichologiniai veiksniai.
