Mokyklos bendruomenę konsoliduojančios tradicijos XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje (Etnologija 07 H)

  • VardasJustė
  • PavardėVasilionytė-Stašaitienė
  • VadovasDoc. dr. Laimutė Anglickienė
  • Data2017-05-30
  • KryptisEtnologija

Anotacija

Remiantis autorės atliktais lauko tyrimų duomenimis tiriama mokyklos bendruomenė ir ją konsoliduojančios tradicijos XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje. Disertacijoje aptariami mokyklos bendruomenės solidarumo konstravimo būdai, analizuojama mokyklinių simbolių semantika ir reikšmė. Didelis dėmesys skiriamas svarbiausių mokykloje švenčiamų švenčių lyginimui skirtingais istoriniais laikotarpiais. Disertacijoje taip pat analizuojami patriotiškumo puoselėjimo būdai ir jų svarba Lietuvos bei užsienio lietuvių mokyklose. Tyrimas atskleidžia, kad mokyklos bendruomenę vienija bendri tikslai, interesai, vidinis priklausomybės jausmas ir vertybės. Svarbų vaidmenį atlieka mokyklos simboliniai ženklai: himnas, herbas, vėliava, uniforma. Mokytojas yra pagrindinis mokyklos bendruomenės telkėjas. Svarbiausiomis šventėmis galima laikyti tik išimtinai mokyklos bendruomenės narių švenčiamas įvesdinimo ir palydėtuvių šventes. Kai kurie abiturientų švenčių motyvai perimti iš tradicinių šeimos švenčių. Iš kalendorinių švenčių išskirtinos Kalėdos, kurių metu išgyvenamas ypatingas bendrystės jausmas ir Užgavėnės, tampančios ne tik mokyklos, bet ir mažesnių miestelių / kaimų bendruomenės švente. Valstybinių švenčių minėjimas itin reikšmingas mokinių tautinės tapatybės formavimui, tačiau užsienio lietuvių mokyklose šios šventės įgauna dar didesnę reikšmę, kadangi jų metu konsoliduojama ne tik mokyklos, bet visa lietuvių bendruomenė.

Išsamiau