Mokinių savigarbos, kontrolės lokuso ir subjektyviai suvokiamo socialinio palaikymo reikšmė pykčio valdymo intervencijų, grįstų kognityvine elgesio teorija, efektyvumui
Anotacija
Daktaro disertacijoje analizuojamas dviejų tipų kognityvine elgesio teorija paremtų pykčio valdymo intervencijų, taikomų mokyklose klasėms, efektyvumas, mažinant 12–16 m. mokinių pyktį ir pykčio išraiškos sunkumus, ir subjektyviai suvokiamo socialinio palaikymo, savigarbos, kontrolės lokuso reikšmė šių pykčio valdymo intervencijų efektyvumui. Disertacijos teorinėje dalyje pristatoma pykčio sąvoka, paauglių pykčio ir pykčio išraiškos problematika mokyklose, pykčio valdymo intervencijų efektyvumo tyrimai mokyklose, intervencijų, kurios remiasi kognityvine elgesio teorija ir dėmesingu įsisąmoninimu efektyvumas. Galiausiai analizuojama savigarbos, kontrolės lokuso, subjektyviai suvokiamo socialinio palaikymo reikšmė tokių intervencijų efektyvumui. Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2014 m. balandžio mėn. – 2018 m. sausio mėn. atlikto kvaziekperimento rezultatai. Tyrime analizuojami 599 12 – 16 metų mokinių duomenys. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad intervencija grįsta kognityvine elgesio teorija ir papildyta dėmesingu įsisąmoninimu yra efektyvi ir efektyvesnė nei intervencija, grįsta kognityvine elgesio teorija be dėmesingo įsisąmoninimo komponento, mažinant tam tikrus mokinių pykčio ir pykčio išraiškos sunkumų rodiklius. Atliktas tyrimas pademonstravo, kad savigarba, kontrolės lokusas, subjektyviai suvokiamas socialinis palaikymas turi ne vienodą reikšmę pykčio valdymo intervencijų efektyvumui, mažinant kai kuriuos pykčio ir pykčio išraiškos sunkumų rodiklius.
Raktažodžiai: pyktis, pykčio išraiškos sunkumai, pykčio valdymo intervencija, efektyvumas, kognityvinė elgesio teorija, dėmesingas įsisąmoninimas, savigarba, kontrolės lokusas, sunjektyviai suvokiamas socialinis palaikymas
