Mokinių istorinio raštingumo ugdymas(is) dirbant su istorijos šaltiniais pagrindinio ugdymo trečiajame koncentre
Anotacija
Disertacijos pagrindinis probleminis klausimas, kaip ugdyti Lietuvos mokinių istorinį raštingumą, dirbant su istorijos šaltiniais trečiame koncentre, ir įvertinti jo augimą. Teoriniu lygmeniu, remiantis Lietuvos ir užsienio autorių darbais bei Lietuvos ugdymo programų dokumentų analize, sukurta istorinio raštingumo ugdymo(si) samprata bendrojo ugdymo trečiajame koncentre. Nustatyta, kad istorinio raštingumo pagrindą sudaro kritinio mąstymo (apimančio ir kritinį raštingumą), istorinio mąstymo ir istorinio tyrimo gebėjimų iš(si)ugdymas, kurio augimas įvertinamas vartojant antrines istorijos sąvokas. Konstatuota, kad istorijos pažinimo augimo lygių, darbo su istorijos šaltiniais, kaip įrodymais, gebėjimų augimo ir istorijos antrinių sąvokų koreliacinis ryšys, sudaro galimybę nustatyti mokinio pasiektą istorinio raštingumo lygį pagrindinio ugdymo lygmens trečiame koncentre. Atliktu pedagoginiu diagnostiniu tyrimu pagrindžiamas darbo su istorijos šaltiniais gebėjimų ugdymo(si) ir vertinimo šešių lygių augimo modelis ir jo veiksmingumas, įvertinant 9-os klasės mokinių gebėjimus dirbti su istorijos šaltiniais, kaip įrodymais.
