Modernizmo sklaida visuomeninių pastatų architektūroje Lietuvoje už laikinosios sostinės ribų Pirmosios Respublikos laikotarpiu (1918-1940)
Anotacija
Modernizmas Lietuvos architektūroje Pirmosios Respublikos laikotarpiu dažniausia yra tapatinamas su laikinąja sostine Kaune. Tačiau modernizmo sklaida to meto Lietuvos architektūroje buvo platus reiškinys, paveikęs ne tik tuometinės sostinės naująją architektūrą. Šia stilistika pasižyminčių pastatų iškilo ir kituose to meto Lietuvos miestuose, periferijoje. Todėl šio darbo tikslas yra pateikti pagrįstą modernizmo architektūros (visuomeninių pastatų) sklaidos Lietuvoje už laikinosios sostinės ribų Pirmosios Respublikos laikotarpiu tyrimą. Tyrime mėginama nustatyti veiksnius, lėmusius modernizmo visuomeninių pastatų architektūroje sklaidą už laikinosios sostinės ribų. Gilinamasi į mažesniuose to meto Lietuvos miestuose dirbusių architektūros specialistų profesinį išsilavinimą, kūrybines nuostatas ir šių asmenų įtaką modernizmo sklaidai architektūroje. Didelis dėmesys tyrime yra skirtas modernizmo sklaidos analizei atskirų visuomeninių pastatų funkcinių tipų (administracinės, švietimo, sveikatos apsaugos, kultūrinės paskirties) architektūroje. Aiškinamasi, kaip modernizmas veikė išskirtų funkcinių tipų pastatų architektūrą ir kaip buvo pritaikomas joje. Analizuojami ir pristatomi reikšmingiausi bei būdingiausi modernizmo sklaidos visuomeninių pastatų architektūroje pavyzdžiai.
