Miesto miškų ir ekotonų sudėtis, struktūra, sinantropizacija ir miško įtaka gyventojų gyvenimo kokybei

  • VardasAna
  • PavardėBernat
  • Vadovasprof. dr. Vitas Marozas
  • Data2020-03-06
  • KryptisMiškotyra

Anotacija

Vilniaus ir Kauno miestų pušynuose buvo nustatyti skirtingos krypties sinantropizacijos procesai. Visų 6 tipų sinantropiniuose miestų pušynuose dėl nebūdingų, svetimkraščių rūšių išplitimo buvo didesnė augalų ir mažesnė samanų rūšių įvairovė, lyginant su sąlyginai natūraliais pušynais. Dėl antropogeninės įtakos miesto pušynuose, padaugėjo lapuočių medžių ir krūmų rūšių. Labiausiai sinantropizuoti buvo pušynai su lapuočiais, pušynai su krūmais ir pušynai su ruderaliniais augalais.
Tiriant ekotonus, jie buvo suskirstyti į 6 pakraščio tipus. Didžiausia augalų rūšių įvairovė buvo nustatyta miško-asfaltuoto transporto kelio ir miško-užstatytos teritorijos ekotonuose. Daugiausiai miško buveinėms būdingų augalų rūšių nustatyta miško-neasfaltuoto pėsčiųjų tako ekotone. Didžiausi miško sudėties ir struktūros pokyčiai dėl ekologinių veiksnių pokyčių nustatyti ekotonuose iki 5 metrų atstumu nuo miško pakraščio ribos.
Miesto žaliosios erdvės užėmė svarbią vietą miestiečių gyvenime, pomėgis lankytis miesto miškuose susiformuoja dar vaikystėje. Dauguma respondentų mieliau rinkosi poilsio vietas su gražiu gamtovaizdžiu ir vandens telkiniu. Pagrindinis tikslas buvo noras ilsėtis gryname ore. Miesto miškuose labiausiai buvo vertinama tyla ir ramybė. Lankymąsi miesto žaliosiose erdvėse ir miškuose įtakoja išvystyta rekreacinė struktūra. Poilsiauti ir lankytis miesto miškuose ir kitose žaliosiose erdvėse labiausiai trukdo šiukšlės ir netvarka, sulaužytas poilsiaviečių inventorius, didelis žmonių srautas. Daugiau kaip trečdalis gyventojų sutiktų papildomai finansiškai paremti miesto miškų tvarkymą, vidutiniškai į metus galėdami skirti iki 10 eurų.
Miesto miškų pasiekiamumas (prieinamumas) yra vienas lemiamų faktorių, kuris turi įtakos žmonių lankymuosi ir lankymosi dažnumui miesto žaliosiose erdvėse. Didėjant atstumui iki artimiausio miško, respondentai rečiau juose lankėsi, blogėjo respondentų savijauta, kuri buvo siejama su dažnesniais nusiskundimais dėl nugaros skausmų, mitybos sutrikimų, kvėpavimo takų negalavimų, nuovargio, streso.

Išsamiau