Mažųjų valstybių nacionalinių interesų įgyvendinimas tarpvyriausybinėse organizacijose: Lietuvos pasipriešinimas Astravo ir Baltijos atominių elektrinių statyboms
Anotacija
Šiuolaikinėje tarptautinių santykių literatūroje galima aptikti atskirą tyrimų lauką, kuris nagrinėja instrumentus ir principus, apibrėžiančius mažųjų valstybių galimybes formuoti jų nacionalinius interesus atitinkančią tarpvyriausybinių organizacijų politiką. Dažniausiai šiai krypčiai priskiriami tyrimai analizuoja mažųjų valstybių elgsenos bruožus – siekiama įvardinti konkrečius mažųjų valstybių veiksmus, kurie arba padeda, arba trukdo atstovauti jų nacionalinius interesus tarpvyriausybinėse organizacijose. Kadangi šis tyrimų laukas yra visapusiškai susikoncentravęs į mažųjų valstybių elgsenos analizę, disertacija į jį integruoja nuo mažųjų valstybių veiksmų nepriklausančias aplinkybes, kurios taip pat reikšmingai veikia tarpvyriausybinių organizacijų sprendimus. Atliekamas originalia metodologija paremtas empirinis tyrimas, nagrinėjantis Lietuvos nacionalinių interesų dėl Astravo ir Baltijos AE įgyvendinimą penkiose tarpvyriausybinėse organizacijose: Jungtinių Tautų Organizacijoje, Tarptautinėje atominės energijos agentūroje, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje, Europos Sąjungoje ir Europos Taryboje. Paraleliai tiriamos sąsajos tarp Lietuvos nacionalinius interesus atitinkančių ir neatitinkančių tarpvyriausybinių organizacijų sprendimų, Lietuvos pastangų jų siekiant ir nuo jų nepriklausančių aplinkybių pasireiškimo. Lietuvos atvejo analizė rodo, kad jai palankių tarpvyriausybinių organizacijų sprendimų susiformavimas yra neatsiejamas nuo jos nacionalinių interesų suderinamumo su galingųjų valstybių interesais, kai Lietuvos elgsena yra reikšminga tik tuo atveju, jei šalies interesai tiesiogiai neprieštarauja atitinkamiems galingųjų valstybių interesams toje pačioje tarpvyriausybinėje organizacijoje. Toks tyrimo rezultatas leidžia teigti, kad tarpvyriausybinių organizacijų sprendimų palankumas mažosioms valstybėms yra neatsiejamas nuo tinkamai susiklosčiusių aplinkybių, o ne nuo mažųjų valstybių veiksmų, kaip tai akcentuojama mažųjų valstybių studijų lauke.
