Machinacijos problema Martino Heideggerio technikos filosofijoje
Anotacija
Disertacijoje tyrinėjama machinacijos problema Heideggerio technikos filosofijoje. Disertacijoje ne tik atskleidžiama machinacijos sąvokos įtaka Heideggerio mąstymui nuo 1932 metų, bet ir šios sąvokos konceptualinio horizonto susiformavimas dar iki „posūkio“. Susisteminamos skirtingos machinacijos apmąstymo trajektorijos, todėl atskleidžiamas machinacijos sąvokos ambivalentiškumas Heideggerio mąstyme. Machinaciją Heideggeris atpažįsta glūdint Vakarų metafizikos branduolyje arba esant metafizikos branduoliu, todėl machinacijos sąvokos analizėje filosofas atskleidžia „būties užmaršties“ epicentrą. Tyrime taip pat norima parodyti machinacijos sąvokos svarbą Heideggeriui kalbant apie nacionalsocializmo ideologiją, nuostatyną (Gestell), taip pat eksplikuojant technikos įveikos temą. Machinacijos
problemai išskleisti disertacijoje aptariama tiek ankstyvoji, tiek ir vėlyvoji Heideggerio filosofija. Daug dėmesio skiriama Heideggerio tekstams po „posūkio“ (Kehre) ir Juodiesiems sąsiuviniams, rašytiems 1932 ir 1941 metais, nes šiuo laikotarpiu filosofas daugiausiai išplėtoja machinacijos temą. Norima parodyti, jog machinacijos sąvoka yra jungiamoji grandis tarp ankstyvųjų Heideggerio darbų apie techniką, pradedant jau nuo 1924 metais skaitytų paskaitų ciklo Pagrindiniai Aristotelio filosofijos konceptai, pereinant prie 1949 metais Bremene skaitytų paskaitų bei techniškumo įveikos problematikos vėlyvojoje filosofijoje, kuri išryškėja tekstų rinkinyje Statymas Buvojimas Mąstymas ir kituose darbuose. Svarbu ir tai, jog disertacijoje
norima išspręsti nesutarimus egzistuojančius tarp šiuolaikinių technikos filosofijos diskursų, kurie remiasi Heideggerio technikos filosofija, bet detaliai neapmąsto machinacijos temos.
