Lietuvos tarpukario (1918-1940) kurortų architektūra kaip modernėjančios visuomenės reiškinys (Menotyra 03 H)
Anotacija
Poilsio kultūros fenomenas visose visuomeninio ir kasdieninio gyvenimo sferose Lietuvoje suintensyvėjo atkūrus Nepriklausomybę. Disertacijoje tyrinėjamas visoje šalies teritorijoje tarpukariu (1918–1940) formavęsis „kurortų tinklas“ ir jame klestėjusi poilsio kultūra bei su ja susiję architektūriniai miestietiškėjimo ženklai: kurortiniam laisvalaikiui, gydymui (reabilitacijai) ir gyvenimui pritaikyti ir naujai pastatyti vasarnamiai, vilos, kurhauzai, restoranai, sanatorijos, gydyklos, poilsio namai, vaikų vasaros kolonijos, prekybinės paskirties objektai (parduotuvės, kioskai), viešoji infrastruktūra (maudyklės, paviljonai, persirengimo kabinos).
