Lietuvos kariuomenės kovinis rengimas: sistema ir kontingentas 1924–1940 m.
Anotacija
Disertacijoje nagrinėjamas Lietuvos kariuomenės kovinio rengimo sistemos funkcionavimas ir kovinio rengimo kontingento įgūdžiai 1924–1940 m. laikotarpiu. Karinės galios, t.y. kariuomenės gebėjimo vykdyti karinę veiklą, didinimo ir kovinės parengties tobulinimo komponentai buvo vieni svarbiausių veiksnių, turėjusių Lietuvai užtikrinti teritorinio vientisumo išsaugojimo ir išorinės agresijos atrėmimo galimybę. Kariuomenės kovinė parengtis – svarbus taikos užtikrinimo veiksnys, jos pagrindas yra kovinis rengimas – pajėgų funkcionalumo taikos metu kūrimas, kad jos galėtų darniai vykdyti skirtus uždavinius, funkcijas ir užduotis karo metu. Koviniu rengimu turi būti siekiama išmokyti karius to, kas būtina pergalei pasiekti. „Kovinio rengimo“ sąvoka tyrime suprantama kaip standartizuotas karių mokymas kautis ir pasiekti pergalę mūšyje bei vykdyti kitas kovos užduotis. Disertacijoje nagrinėjamos Lietuvos kariuomenės standartizuotų kovos taisyklių nuostatos, pagrindinės veiklos gairės, nuostatų kaita ir užsienio valstybių patirties pritaikymas. Analizuojama Lietuvos kariuomenės kovinio rengimo kovinio rengimo infrastruktūra, kuri buvo svarbi efektyviam rengimui. Aptariamas kolektyvinio kovinio rengimo kontingentas, jo kompetencijos ir įgyti kovos įgūdžiai. Taip pat disertacijoje atskleidžiamas Lietuvos karių kovinė parengti ir motyvacijos formavimas.
