Lietuvių vaikų mandagumo strategijos ir šnekos aktų įsisavinimas
Anotacija
Disertacijoje nagrinėjama, kaip ir kada vaikai įsisavina kalbinius mandagumo žymeklius, geba vartoti socialinius lūkesčius atitinkančias formas, diferencijuoti oficialųjį / familiarųjį registrus, priklausomai nuo situacijos, taikydami negatyviojo / pozityviojo (Brown, Levinson 1987) mandagumo strategijas. Darbe dėmesys telkiamas į mandagumo šnekos aktams reikšti vaikų vartojamas mandagumo frazes, kreipimosi į pašnekovą formas, prašymų tipus bei jų raiškos sąšvelnius. Mandagumo žymeklių vartosena lyginama skirtingose amžiaus ir lyties grupėse. Darbo medžiagą sudaro: 1) ilgalaikio natūraliojo stebėjimo metodu kaupti 1;6–2;7 amžiaus berniuko ir 1;8–2;8 amžiaus mergaitės tekstynai, kuriuose vaikai daugiausia užfiksuoti kasdienėse situacijose bendraujantys su motinomis; 2) vaidmenų žaidimo metodu kauptas 3–4 m. (vidutinis tiriamųjų amžius 4;3) ir 5–6 m. (vidutinis tiriamųjų amžius 6;0) vaikų tarpusavio pokalbių tekstynas, iliustruojantis vaikų kalbos ypatybes imituojant oficialiojo ir familiariojo registro kalbines situacijas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tinkamai vartoti mandagumo frazes ir varijuoti prašymų raiška išmokstama antrųjų metų pabaigoje–trečiųjų pradžioje.
