Lietuvių kalbos tekstų informatyvumo nustatymas
Anotacija
Disertacijoje pasiūlytos dvi metodikos, kuriomis remiantis galima: 1) įvertinti įvairių stilių lietuvių kalbos tekstų sintaksinį sudėtingumą, 2) nustatyti lietuvių kalbos tekstų informatyvumą automatiniu ar pusiau automatiniu būdu pagal du įverčius – leksinį tankį ir sintaksinį sudėtingumą. Tekstų sintaksinio sudėtingumo nustatymo metodika darbe laikoma dalimi bendros tekstų informatyvumo nustatymo metodikos. Tyrimas paremtas skirtingų stilių – administracinės literatūros, grožinės literatūros, bendrosios periodikos ir specialiosios periodikos – lietuvių kalbos tekstų analize. Tiriamosios medžiagos šaltinis – lietuvių kalbos sintaksiškai anotuoto tekstyno ALKSNIS tekstai. Tyrimą sudaro trys etapai: 1) tekstų leksinio tankio analizė, 2) tekstų sintaksinio sudėtingumo analizė, 3) tekstų informatyvumo įvertinimas. Atlikus pusiau automatinę skirtingų stilių lietuvių kalbos tekstų leksinio tankio analizę, nustatyta, kad didžiausias vidutinis leksinis tankis būdingas tirtiems administraciniams tekstams, mažiausias – grožinės literatūros tekstams. Sintaksinio sudėtingumo tyrimas parodė, kad aukščiausiais sintaksinio sudėtingumo rodikliais pasižymi bendrosios periodikos tekstai, žemiausiais – administraciniai tekstai. Pasirėmus dviejų informatyvumo įverčių – leksinio tankio ir sintaksinio sudėtingumo – analizės rezultatais apskaičiuota, kad aukščiausi informatyvumo rodikliai būdingi administraciniams ir bendrosios periodikos tekstams, žemiausi – grožinės literatūros tekstams.
