Lietuvių bendrinės kalbos vokalizmo variantai: eksperimentinis kokybės ypatybių tyrimas
Anotacija
Disertacijoje eksperimentinės analizės instrumentiniais metodais nuosekliai ir išsamiai ištirti bei aprašyti lietuvių bendrinės kalbos monoftongų variantų kokybės požymiai. Tyrimą sudaro dvi dalys – tirti realiai lietuvių kalboje egzistuojančių žodžių balsiai ir atsižvelgiant į lietuvių kalbos žodžių struktūros ypatybes dirbtinai sudarytų, tačiau kalboje nesamų, žodžių balsiai. Norint išsiaiškinti, kuri tiriamojo garso dalis patiria stipriausią koartikuliacijos įtaką, analizuotas alofonas buvo padalytas į tris dalis ir skaičiuotos segmento pradžios, stacionariosios dalies ir pabaigos formančių reikšmės. Žodžiuose tirtų balsių variantų kokybės požymiai lyginti su izoliuotų balsių charakteristikomis. Natūralių ir dirbtinių žodžių ilgųjų ir trumpųjų balsių alofonų kokybės charakteristikų tyrimas parodė, kad priebalsių poveikis balsiams labai priklauso nuo balsių prigimtinių savybių – net ir toje pačioje konsonantinėje aplinkoje esantys balsiai priebalsių gali būti veikiami skirtingai. Koartikuliacijos įtakos stiprumas variantų kokybės požymiams priklauso nuo balsio ilgumo: ilgųjų balsių alofonai stipresnę gretimų priebalsių įtaką dažniau patiria pradinėse ir / ar galinėse artikuliacijos pozicijose, o trumpųjų balsių variantai patiria stipresnę viso garso koartikuliacijos įtaką. Nustatyta, jog stipriausią koartikuliacijos įtaką patiria žemutinio pakilimo ilgieji ir trumpieji balsiai – jų variantų kokybės reikšmių skirtumai analizuojamose pozicijose buvo ryškiausi.
