Klimato kaitos veiksnių poveikis vasariniams miežiams (Hordeum vulgare L.) ir vasariniams rapsams (Brassica napus L.) augusiems mono ir mišriose su dirviniais garstukais (Sinapsis arvensis L.) kultūrose
Anotacija
Gamtoje augančius augalus veikia daugybė veiksnių, tačiau didžioji dalis mokslinių tyrimų dažniausiai nagrinėja tik pavienius biotinius arba abiotinius veiksnius. Natūraliomis sąlygomis augantys augalai patiria tarprūšinę konkurenciją, kuri gali turėti reikšmingos įtakos bendram augalo atsakui į nagrinėjamus kintančio klimato veiksnius. Šio disertacinio darbo metu atliktų eksperimentų rezultatai apie vasarinių miežių (Hordeum vulgare L.) ir vasarinių rapsų (Brassica napus L.) atsaką į kintančius klimato veiksnius (didėjančią CO2 koncentraciją ir temperatūrą) ar karščio bangas, įvertinus ir piktžolių įtaką, yra vertingi ne tik moksliniu, bet ir ekologiniu požiūriu. Tokie eksperimentai geriau atspindi natūralias augalų augimo sąlygas. Šios disertacijos eksperimentų metu nustatyta, kad vasariniai miežiai ir vasariniai rapsai kompleksinio sausros ir karščio bangos metu suaktyvino apsauginius kovos su stresu mechanizmus ir dėl to nepatyrė didelių augimo nuostolių karščio bangos metu. Tačiau per atsistatymo laikotarpį po patirto streso nagrinėjamų augalų augimas sulėtėjo, lyginant su kontroliniais augalais, o vasarinių miežių augimas ir fotosintezės rodikliai neatsistatė iki kontrolinių augalų lygio. Tyrimų metu nustatyta, kad dirvinių garstukų konkurencija reikšmingai sustiprino neigiamą kompleksinio sausros ir karščio bangos poveikį vasarinių miežių ir vasarinių rapsų augimui, fiziologiniams rodikliams ir sumažino augalų augimo atsistatymo galimybes po nepalankių augimo sąlygų.
