Kertinių miško buveinių būklės pokyčiai savanoriškos apsaugos sąlygomis
Anotacija
Mokslinio tyrimo tikslas yra įvertinti kertinių ir potencialių miško buveinių (KMB) iniciatyvos indėlį išsaugant biologinę įvairovę Lietuvos miškuose ir reikalingas papildomas priemones tęsiant šią iniciatyvą. Lietuvos (P)KMB duomenų bazės tyrimai padėjo išaiškinti kertinių ir potencialių kertinių miško buveinių Lietuvoje būklės pokyčių tendencijas ir priklausomybės ryšius tarp buveinės elementų bei įvertinti medžių milžinų – senų paprastųjų ąžuolų – gyvybingumo ir išlikimo potencialą kertinėse miško buveinėse.
Per 10-15 metų laikotarpį didžiosios dalies (90,5 %) kertinių miško buveinių (KMB) būklė išliko stabili ar pagerėjo, o 9,5 % KMB būklė suprastėjo ir virto potencialiomis, vertinant nuo visų KMB skaičiaus. Vertinant nuo visų potencialių kertinių miško buveinių (PKMB) skaičiaus, būklė išliko stabili ar pagerėjo 60,3 % PKMB, o net 39,7 % PKMB virto kertinėmis. Didžiosios dalies miško buveinių gebėjimas išlaikyti retųjų rūšių gausą ir įvairovę bei per 10–15 m. laikotarpį reikšmingai didėjančios buveinių vertybės rodo, kad (P)KMB tinklas suteikia galimybių sėkmingai padidinti aukštos aplinkosauginės vertės miškų plotus Lietuvoje siekiant įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus biologinės įvairovės išsaugojimo klausimais.
(P)KMB tinklo įkūrimas prisidėjo prie miško buveinių išsaugojimo, tačiau pagal dabartinę savanoriškos apsaugos sistemą ir finansavimo stygių išlieka neaišku ar ji toliau prisidės prie biologinės įvairovės apsaugos miškuose. Tiriamajame darbe akcentuojamas potencialių ir kertinių miško buveinių oficialaus teisinio išsaugojimo bei įtraukimo į saugomų teritorijų sistemą kaip vieną iš jos elementų poreikis.
