Katalikų laidotuvių apeigos ir papročiai Lietuvoje (XX – XXI a. sandūra) (Etnologija 07 H)
Anotacija
Disertacijoje, remiantis autorės Lietuvoje atliktų lauko tyrimų (pateikėjų apklausos pagal specialiai parengtą klausimyną bei stebėjimo) duomenimis, nuosekliai analizuojamos katalikų laidotuvės nuo 1990 metų iki mūsų dienų: gilinamasi į laipsnišką laidotuvių perėjimą rinkos žinion bei tradicijos tęstinumo ir transformacijos klausimus globalizacijos kontekste; įvertinami laidotuvių apeigų ir papročių regioniniai bei lokalūs savitumai; pirmą kartą Lietuvoje nagrinėjamas liaudiškųjų papročių ir Katalikų bažnyčios liturgijos santykis katalikų laidotuvėse bei katalikų religiją išpažįstančio žmogaus religinė raiška jose (maldingos praktikos, pamaldumai, liaudiškasis pamaldumas, liaudiškasis religingumas), tokiu būdu disertacijos tyrimu siekiama prisidėti prie aktualios liaudiškojo pamaldumo problemos tyrinėjimo. Gvildenant papročių kaitos klausimus, pagrindinis dėmesys skiriamas jų paskirties analizei, todėl tyrimo objektas yra ir su konkrečiu apeiginiu veiksmu susiję tikėjimai. Atliktas tyrimas patvirtina prielaidą, kad XX–XXI a. sandūroje Lietuvoje pakito kai kurie katalikų laidotuvių elementai, tačiau tai nepakeitė laidotuvių kaip visumos. Intensyvios globalizacijos laikmečiu laidotuvių tradicijos tęstinumą Lietuvoje sąlygoja laidotuvių elementų kaita taikantis prie gyvensenos sąlygų ir atsižvelgiant į Bažnyčios nurodymus.
