Karmelitų vienuolijos dailė: Švč. M. Marijos Škaplierinės ikonografija istorinėse LDK ribose (Menotyra 03 H)
Anotacija
Disertacijos tikslas – pagrįsti karmelitų vienuolijos pamaldumo išdavoje susiformavusio Dievo Motinos kaip Švč. M. Marijos Škaplierinės ikonografinio vedinio specifiką, pateikiant termino apibrėžimą bei atskleidžiant šių marijinių atvaizdų ikonografinį daugiasluoksniškumą LDK. Naujumo ir aktualumo aspektu šis tyrimas vertingas tiek mūsų šalyje, tiek europiniu mastu. Dėl tiriamosios ikonografijos sampratos suvienodinimo, siūlomas tikslesnis Švč. M. Marijos Škaplierinės apibrėžimas, škaplieriaus sakramentaliją įvardijant esminiu identifikaciniu atributu. Švč. M. Marija Škaplierinė ikonografiniuose žodynuose turėtų figūruoti marijinių devocinių atvaizdų grupėje. Tiriant LDK Švč. M. Marijos Škaplierinės atvaizdų ikonografiją objektai grupuotini pagal kilmę, siužetinę liniją, sekimą lokalia pamaldumo tradicija. Analizuojant Švč. M. Marijos Škaplierinės kontekstą apibrėžiamos dominuojančios ikonografinės schemos, atskleidžiamos europinės kilmės archetipų sąsajos su konkrečiais LDK objektais bei įvertinamos atvaizdo kartojimo, fragmentavimo ar perkūrimo tendencijos. Šiame darbe šv. S. Stoko vizija laikoma Švč. M. Marijos Škaplierinės ikonografinio vedinio kilmės šaltiniu ir išskiriama kaip savarankiška atvaizdų grupė, siekiant labiau išryškinti unikalius šio vizijinio siužeto požymius europiniame kontekste. Nustatyta eilė Švč. M. Marijos Škaplierinės objektų pirmavaizdžių, pateiktos svarios prielaidos atvaizdų prototipams identifikuoti. Lietuvos senosios sakralinės dailės fondus praturtins sisteminė Švč. M. Marijos Škaplierinės atvaizdų ikonografinė medžiaga, apimanti tris karmelitų vienuolijos gyvavimo mūsų krašte šimtmečius.
