Kaimiškųjų savivaldybių finansinio savarankiškumo ir jį lemiančių veiksnių vertinimas
Anotacija
Kaimiškųjų savivaldybių finansinis savarankiškumas (toliau – FS) mokslinėje literatūroje įvardijamas kaip sudėtingas ir dinamiškas reiškinys, kurio raiška priklauso nuo įvairių vietos valdžios endogeninių veiksnių. ES šalyse kaimiškosios savivaldybės užima didžiąją dalį geografinės erdvės ir jos yra labai skirtingos. Todėl ir vietos valdžios FS raiška kiekvienos šalies kaimo vietovėse yra unikalios, įvairialypės ir sudėtingos. Pastaraisiais metais FS klausimas yra itin aktualus regioninės ir kaimo plėtros kontekste vietos valdžios savarankiškų ir darnių sprendimų priėmimui bei įgyvendinimui, tvarių finansinių išteklių paieškai.
Sudarytas vertinimo modelis empiriškai išbandytas 36 Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse bei pagal jo koncepciją kompleksiškai įvertintas kaimiškųjų savivaldybių FS ir jį lemiantys endogeniniai veiksniai. FS sintetinis indeksas (toliau – FSSI), taikant TOPSIS metodą, sudarytas santykinių pajamų rodiklių pagrindu, leido įvertinti Lietuvos kaimiškųjų savivaldybių FS lygį skalėje nuo 0 iki 1. Kaimiškųjų savivaldybių FS lygis vertinamuoju laikotarpiu vyravo vidutiniškai žemas ir žemas. Aukščiausias FSSI buvo Kauno r. savivaldybėje – 0,505, žemiausias – Šiaulių r. savivaldybėje – 0,294. Tai reiškia, kad kaimiškosios savivaldybės yra labai priklausomos nuo centralizuoto lėšų paskirstymo ir jų pačių uždirbtų pajamų perskirstymo. Erdviniu požiūriu didžioji dalis vidutiniškai žemo ir žemo lygmens FS kaimiškųjų savivaldybių geografiškai išsidėsčiusios Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Vilniaus apskrityse, finansiškai savarankiškiausios kaimiškosios savivaldybės yra Marijampolės, Panevėžio, Utenos apskrityse. Nagrinėjamu laikotarpiu identifikuoti kaimiškųjų savivaldybių FS turintys skatinamąjį ir slopinamąjį poveikį demografiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
Parengtas modelis universalus ir gali būti naudojamas pusiau kaimiškųjų ir miesto savivaldybių FS ir jį lemiančius veiksnius vertinti.
