Jono Meko kūrybos filotopinė žiūra (Filologija 04 H)
Anotacija
Daktaro disertacijoje nagrinėjama filotopinė būtis ir jos santykis su Niekiu poeto ir filmininko Jono Meko kūryboje. Darbe daugiausiai remiamasi filosofo Arvydo Šliogerio išplėtotomis filotopijos idėjomis. Disertacijos metodologija – fenomenologinė, integruojanti literatūrologijos, kinotyros bei filosofijos analitines prieigas. Į Jono Meko kūrinius darbe žvelgiama skiriant filotopijos ypatybes, būdingas minėto autoriaus visai literatūrinei kūrybai bei daugeliui filmų. Pagrindinis dėmesys telkiamas į šias Jono Meko kūrybos problemas: Vakarų modernybės krizę kaip filotopiją konstituojantį faktorių; individo būtį kaip unikalų santykį su Kitu; mediaciją tarp literatūros, kino, bendrojo kultūrinio diskurso ir daikto; desubjektyvaciją; autobiografiškumą. Darbas baigiamas išvadomis, kad Jono Meko kūryba yra filotopinė, nes joje būnama mylinčiai apmąstant vietą – gimtąjį Semeniškių vienkiemį, kuris poetui ir filmininkui yra universalus; Jono Meko literatūros ir kino kalba kūrybinio kelio pradžioje yra fiksuojanti daiktus, vėliau ji virsta daiktus globojančia kalba ir pagaliau pati yra daiktas, sukuriant grafinius eilėraščius bei filmus, kuriems nebūdingas medialumas.
