JAV ir Prancūzijos kultūrinė diplomatija (Politikos mokslai 02 S)
Anotacija
Pagrindinė disertacinio darbo tyrimo problema – kultūrinės iniciatyvos ir pozityvus valstybių bendradarbiavimo reikšmės atskleidimas, siekiant konkrečių tikslų tarptautiniuose santykiuose. Disertacijos siekinys – išnagrinėti kultūrinės diplomatijos sąvokos atsiradimą platesniuose teoriniuose ir politiniuose kontekstuose, susijusiuose su penkių galios tipų apraiškomis, ištirti praktinį kultūrinės diplomatijos įgyvendinimą, atskleidžiant sąsajas su Prancūzijos ir JAV politinėmis preferencijomis ir kultūriniais ypatumais, kurie dažnai sąlygoja šių dviejų valstybių atstovų pozicijas tarptautinėje arenoje, bei išanalizuoti atitinkamus kultūrinės diplomatijos srityje aktyviai dalyvaujančių vyriausybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir privačių veikėjų atliekamus vaidmenis.
Teorinėje darbo dalyje derinami analitinis, lyginamasis ir aprašomasis metodai, siekiant pateikti kuo platesnį kontekstą, kuris būtinas akademiniam kultūrinės diplomatijos sąvokos bei galios kaip įvairialypio reiškinio suvokimui. Įvairių atvejų tyrimas pasirinktas kaip esminis tyrimo metodas. Informacija empirinei daliai surinkta atliekant pusiau struktūruotus interviu su prancūzų, amerikiečių ir lietuvių pareigūnais, o taip pat su istorikais bei menininkais. Tyrimas praturtintas informacija, gauta nagrinėjant oficialius dokumentus ir kitus viešai prieinamus šaltinius.
Tyrimas atskleidžia, kad naujai atsiradęs Prancūzijos kultūrinės diplomatijos lankstumas yra glaudžiai susijęs su rūpestingu esminių funkcijų atlikimu, palaipsniui susidarančia teigiama nuomone apie valstybę bei įžvalgiu atstovavimu Prancūzijai pasauliniu lygiu, pasinaudojant įvairių viešųjų ir privačių veikėjų parama. Amerikietiškasis požiūris į kultūrinę diplomatiją – kur kas globalesnis ir menkiau sietinas su tautiniais aspektais nei Prancūzijos politinių lyderių palaikomos nuostatos.
