Intensyvaus ir ekologinio žemės ūkio gamybos įtaka požeminio ir paviršinio vandens kokybei
Anotacija
Siekiant įvertinti ekologinės ir intensyvios žemdirbystės daromą įtaką požeminio ir paviršinio vandens kokybei Lietuvoje dažniausiai tiriamas paviršinis upių ar kitų vandens telkinių vanduo bei drenažinis vanduo, tačiau trūksta tyrimų kurių metu būtų tiriamas požeminis vanduo iš intensyvios ir ekologinės žemės ūkio dirbamų laukų 4-5 metrų gylyje, kuriuos skiria paviršinio vandens telkinys, taip pat nėra tyrimų, kurie palygintų ekologinės ir intensyvios žemdirbystės laukuose esančio požeminio vandens kokybės rodiklius.
Norint įvertinti ekologinės ir intensyvios žemdirbystės įtaką požeminio ir paviršinio vandens kokybei šiame darbe buvo tiriamas upių vanduo ir požeminis vanduo, kuris buvo paimtas iš ekologinės ir intensyvios žemdirbystės laukų, kurie ribojosi su tiriamomis upėmis, bei atlikta šių vandens mėginių palyginamoji analizė.
Šis tyrimas suteikia naujų duomenų, apie tai, kad ekologinės žemdirbystės daromą įtaka požeminio vandens (4–5 m gylyje) būklei yra minimali. Todėl šie duomenys gali būti naudingi ekologinės žemdirbystės plėtros skatinimui, naujų aplinkosauginių teisės aktų rengimui. Tyrimų metu nustatyta, kad intensyvios žemdirbystės ūkių plotuose esančiame požeminiame vandenyje maistinių medžiagų kiekis ženkliai didesnis nei ekologinių ūkių, todėl, vadovaujantis šiais duomenimis, galima būtų intensyvią žemdirbystę vykdančius ūkininkus įpareigoti periodiškai atlikti dirvožemio ir dirbamų laukų požeminio vandens kokybės tyrimus bei skatinti atsakingiau naudoti mineralines trąšas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teritorijos beveik 52 procentus sudaro žemės ūkio naudmenos, intensyvios žemdirbystės ūkių mažinimas ar ekologinių ūkių plėtros skatinimas ženkliai prisidėtų prie paviršinio ir požeminio vandens kokybės gerinimo.
