Intelektinių gebėjimų bei asmenybės ir šeimos veiksnių svarba paauglių pasiekimams akademinėje veikloje (Psichologija 06 S)
Anotacija
Disertacijoje laikomasi požiūrio, kad natūralūs intelektiniai gebėjimai raidos procese virsta pasiekimais akademinėje veikloje, o šiam procesui poveikį daro asmenybės ir šeimos veiksniai. Keliamos prielaidos, jog aukštesni intelektiniai gebėjimai bei palankesni asmenybės ir šeimos veiksniai susiję su aukštesniais paauglių mokymosi pasiekimais. Taip pat tikimasi, kad 16-17 metų paauglių intelektiniai gebėjimai, darbe suprantami kaip fluidinis ir kristalizuotas intelektas, reikšmingai didėja, ir šis pokytis yra susijęs su palankiais asmenybės ir šeimos veiksniais.
Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2009-2010 ir 2010-2011 mokslo metais vykdyto tęstinio tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad aukštesnis fluidinis bei kristalizuotas intelektas susiję su geresniais mokymosi pasiekimais, tačiau fluidinio intelekto ir mokymosi pasiekimų svarba kristalizuotam intelektui nestebima. Su aukštesniu kristalizuotu intelektu susiję aukštesnis mergaičių savęs vertinimas akademinėje veikloje ir aukštesnis tėvų išsilavinimas, o su mokymosi pasiekimais – aukštesnis savęs vertinimas akademinėje veikloje ir matematikoje, žemesnis bendrasis saviveiksmingumas, aukštesnis tėvų išsilavinimas, tėvų nuomone aukštesni vaiko gabumai ir didesnis tėvų pasitenkinimas vaiko mokymosi rezultatais. Su aukštesniais berniukų mokymosi pasiekimais susijęs didesnis tėvų pasitenkinimas vaiko mokymosi pasiekimais. 16–17 gyvenimo metais 15 mėnesių laikotarpiu stebimas fluidinio ir kristalizuoto intelekto didėjimas, tačiau palankesni asmenybės ir šeimos veiksniai nesusiję su intelekto pokyčiais.
