Inovatyvus organizacinis ugdymas(is), įgyvendinant mokyklų tinklaveiką: procesai, dalyviai, kompetencijos
Anotacija
Inovatyvus organizacinis ugdymas(is) dažniausiai suprantamas tik kaip nuotolinio mokymo, technologijų tobulinimas, gerinantis ugdymo ir ugdymo(si) kokybę. Inovacijų ir interaktyvių metodų, naudojamų švietimo įstaigose, įvairovė patvirtina, kad švietimo institucijos ir mokytojai, mokyklų vadovai keičia ne tik tai, ko vaikai mokosi, bet ir tai, kaip ir kokiose aplinkose jie mokosi, kaip panaudojama socialinės partnerystės, tinklaveikos patirtis. Inovatyvios mokyklos keičia ne tik edukacines aplinkas, tačiau ieško būdų, kaip Z ar Alfa kartos vaikams perteikti žinias ir formuoti jų vertybes, ieško interaktyvių mokymo formų ar mokymų metodų. Šiame darbe yra naudojamas mišrus tyrimo metodas, kuomet naudojami ir kiekybinis, ir kokybinis tyrimo metodas. Pirmasis tyrimo etapas remiasi kiekybiniais duomenimis, kuriais siekta atsirinkti edukacinėms inovacijoms geriausiai atstovaujančias mokyklas. Antrasis etapas buvo atliekamas pasitelkiant kokybinę turinio analizę. Duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Empirinio tyrimo antrojo etapo antrojoje dalyje kokybiniai duomenys analizuoti taikant analitinio hierarchinio proceso (AHP) metodą. Išvados parodė, kad kiekvienas respondentas turi unikalų supratimą apie tai, kas yra gera mokykla. Aptariant giluminius ekspertų interviu išaiškėjo, kad svarbiausiais inovatyvaus ugdymo(si) proceso bruožais ekspertai laiko kokybišką žmogiškųjų išteklių vadybą ir kompleksinių problemų sprendimą. Vien mokyklos vadovo lyderystės neužtenka. Inovatyvus organizacinis ugdymas, kurio svarbiausi bruožai yra žmogiškųjų išteklių vadyba ir kompleksinių problemų sprendimas, reikalauja pasidalytosios tinklinės lyderystės.
