Hipertermijos ir hiperterminės chemoterapijos poveikis ląstelėms, mitochondrijoms ir jų fermentams
Anotacija
Disertacinio darbo tikslas – nustatyti hipertermijos (HT) ir hiperterminės chemoterapijos poveikio taikinius sveikų audinių mitochondrijose ir vėžinėse bei auglio neformuojančiose ląstelėse. Pirmą kartą įvertinti HT sukelti sveikų žiurkės smegenų ir kepenų izoliuotų mitochondrijų funkcijų bei jų fermentų aktyvumo pokyčiai bei atsako į HT stresą priklausomybė nuo lyties, kepenų mitochondrijose – ir nuo amžiaus. Gauti rezultatai, kad atsakas į HT priklauso nuo audinio, iš kurio buvo izoliuotos mitochondrijos, gyvūno lyties ir amžiaus. Pirmą kartą nustatyta, kad vienas iš HT poveikio taikinių sveikų smegenų ir kepenų audinių mitochondrijose yra glutamato dehidrogenazė (GDH), kurią HT ženkliai slopino. Palyginus GDH atsaką į HT įvairiose auglio neformuojančiose ir vėžinėse/auglį formuojančiose ląstelių linijose, nustatyta, kad auglio neformuojančių ląstelių GDH jautrus HT sąlygoms (kaip ir mitochondrijų iš sveikų audinių), tačiau vėžinėse/auglį formuojančiose ląstelių linijose HT sukėlė labai skirtingus GDH aktyvumo pokyčius – slopino, neturėjo poveikio arba net stimuliavo. Nustatyta stipri koreliacija tarp ląstelių GDH aktyvumo pokyčių HT streso metu ir ląstelių išgyvenamumo po HT. Gauti rezultatai, kad HT sustiprina citotoksinį cisplatinos poveikį kiaušidžių vėžio ląstelėms, ir šis poveikis susijęs su GDH fermento aktyvumo ir GDH raiškos pokyčiais.
