Henrio Parlando kūryba: Helsinkio ir Kauno kodai (Filologija 04 H)
Anotacija
Disertacijoje pirmą kartą, remiantis Parlando literatūriniu palikimu, straipsniais ir laiškais, atskleidžiami modernisto, nekanoninio Suomijos švedų rašytojo įprasminti Kauno ir Helsinkio tekstai. Disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kaip Parlando kūryba tampa suomių, švedų ir lietuvių kultūrų savastimi, kaip sąveikaudamos kultūros inspiruoja naujas prasmes bei kokie miestų tekstai yra sukuriami.
Kultūrų sąveikai aptarti taikoma kultūros semiotika: aktualizuojamas teksto susidarymas kitų tekstų kontekste, t. y. kito teksto virtimo savu problematikos sprendimas. Parankiu tyrimo įrankiu tampa ir kultūros antropologija, pabrėžianti savos ir kitos kultūros įtaką subjekto mąstymui, jo atliekamiems simbolizacijos procesams.
Parlando kūryboje atsiskleidžia skirtingų kultūrų ženkliškumas, jų polisemiškumas, kuris įprasminamas dviejų miestų – Kauno ir Helsinkio – prieštarose. Kauno erdvė parodoma kaip judesio, vyksmo vieta, o Helsinkis – kaip praėjusių dienų prisiminimas, mėginimas išspręsti senąsias problemas, praėjusiojo gyvenimo paieškos.
Tyrimas naujas ir aktualus tuo, kad pirmą kartą Lietuvoje išsamiai tyrinėjama Suomijos švedų autoriaus kūryba Lietuvos kontekste. Analizės rezultatais gali naudotis mokslininkai, atliekantys literatūrologinius, kultūrologinius, komparatyvistinius tyrimus. Darbas atskleidžia Parlando tekstų daugialypiškumą, lietuviško konteksto svarbą. Tyrimas aprėpia lietuvių literatūros istoriją, koncentruojamasi į modernizmo studijas ir komparatyvistikos aspektus. Taip pat paliestos kultūros istorijos, lietuvių literatūrinės spaudos istorijos temos, analizuotos Suomijos švedų ir lietuvių literatūros sąsajos, išaiškinti to meto kultūriniai kontekstai.
