Geriamojo ir atvirų vandens telkinių užterštumo mikroorganizmais tyrimas Kauno ir Marijampolės regione (Ekologija ir aplinkotyra 03 B)
Anotacija
Vanduo, tai svarbiausias gyvybės šaltinis žmogui ir gyvajai gamtai. Geriamojo vandens tarša – svarbi problema Lietuvoje ir visame pasaulyje. Ypač jautrūs taršai yra individualūs ar centralizuotai tiekiamo vandens šuliniai kaimo vietovėse. Mūsų šalis turi pakankamai vandens išteklių, tačiau labai svarbu užtikrinti jų gerą kokybę. Dėl taršos blogėjanti vandens kokybė riboja vandens naudojimą, kelia grėsmę mūsų sveikatai ir vandens ekosistemoms funkcionuoti, taip pat sumažina naudojimui tinkamų vandens išteklių kiekį. Šio darbo rezultatai leido įvertinti geriamojo ir atvirų vandens telkinių mikrobiologinę kokybę. Iki šiol palyginamųjų vandens sistemos tyrimų buvo atlikta labai nedaug. Šių tyrimų metu buvo išanalizuoti ir įvertinti Kauno ir Marijampolės regionų geriamojo vandens įvairių tiekimo sistemų mikrobiologinė vandens būklė, panaudojant ne tik įprastus mikrobiologinius metodus, bet ir molekulinius. Lietuvoje geriamojo vandens mikrobiologinė kokybė vertinama tik remiantis teisės aktu reglamentuojančiu Lietuvoje geriamojo vandens kokybės reikalavimus HN 24:2003, t.y. vertinami pagal tris mikrobiologinius rodiklius: koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių (E.coli) ir fekalinių enterokokų (Enterococcus faecium) skaičius (mikrobiologiškai švariame vandenyje visiškai negali būti šių mikroorganizmų). Pirmą kartą Lietuvoje, pasinaudojant molekuliniais metodais, be šių trijų fekalinės taršos indikatorių, rodančių fekalinę vandens taršą, buvo identifikuota ir kitų mikroorganizmų, tokių kaip Pseudomonas spp., Aeromonas spp, Acinetobacter spp., CDC No1 grupės bakterijų.
