Erkinio encefalito viruso paplitimas Ixodidae erkėse ir jų rezervuariniuose šeimininkuose (Rodentia)
Anotacija
Per pastaruosius kelis dešimtmečius sergamumo erkiniu encefalitu (EE) dažnis didėja ir tampa sveikatos problema beveik visose endeminėse Europos ir Azijos šalyse. Trečdalis EE atvejų Europoje nustatomi Baltijos regione. Didžioji Lietuvos teritorijos dalis yra endeminė EE atžvilgiu. Kasmet susirgimo atvejų Lietuvoje užregistruojama 2–3 kartus daugiau nei kitose Europos šalyse. Tačiau duomenų apie EEV paplitimą erkėse ir jų rezervuariniuose šeimininkuose trūksta. Šio darbo tikslas buvo ištirti EE viruso (EEV) paplitimą Ixodidae erkėse ir smulkiuosiuose graužikuose (Rodentia), identifikuoti viruso potipius ir padermes. Iš viso Lietuvoje surinkta ir ištirta 9067 erkių (969 mėginiai), 34 mėginiuose aptiktas EEV. Bendras infekcijos dažnis sudarė 0,37 %. Nustatyta, kad Lietuvoje paplitusios Ixodes ricinus ir Dermacentor reticulatus rūšies erkės dalyvauja EEV pernešime. Virusas aptinkamas visose I. ricinus vystymosi stadijose, bet suaugusiose erkėse virusas buvo aptiktas 2,4 karto dažniau (0,6 %) negu nimfose (0,25 %) arba lervose (0,26 %). Užsikrėtimas EEV tarp suaugusių I. ricinus erkių buvo didesnis (0,6 %) negu tarp D. reticulatus erkių (0,4 %). Ištyrus surinktų penkių smulkiųjų graužikų rūšis, virusas buvo aptiktas tik geltonkaklėse pelėse (Apodemus flavicollis). Remiantis šio tyrimo rezultatais bei kitų autorių vykdytais tyrimais, galima teigti, kad A. flavicollis yra dominuojanti rūšis Lietuvoje ir gali būti laikoma pagrindiniu EEV rezervuariniu šeimininku. Gauti rezultatai parodė EEV Europos genotipo įvairovę Lietuvos teritorijoje ir sąsajas su geografinėmis vietovėmis. Šiame darbe taip pat aprašomi tyrimai, atlikti Norvegijos teritorijoje. Pietų Norvegijoje surinktų erkių tyrimo rezultatai patvirtina tik I. ricinus paplitimą ir EEV buvimą erkėse nimfos ir suaugėlės stadijose.
