Ekosofijos ir ekoideologijos konfliktas: Belovežo girios atvejis
Anotacija
Ši disertacija analizuoja Belovežo girios ekopolitiniame konflikte dėl miško kirtimų (kuris 2017 ¬¬¬– 2018 metais išaugo į iki tol nematytą mastą) besiplėtojančią ekologinių sąmonių sankirtą. Yra nagrinėjama ekosofinio ir ekoideologinio sąmonės veikimo principų dialektinė skirtis, aptariami šių sąmonės veikimo principų pagrindiniai bruožai, jų indėlis formuojant ekopolitiką. Disertacijoje atskleidžiamas ekoideologijų politinio potencialo ribotumas dėl polinkio politiką transformuoti į administraciją, ir ekosofinio politinio potencialo ribos dėl nepajėgumo akumuliuoti galios didesniu mastu. Parodoma, kad ekopolitika yra dialektinis ekosofijos ir ekoideologijos įtampos rezultatas, neatsiejamas nuo abiejų šių opozicijų. Taip pat disertacijoje yra apžvelgiama Lenkijos ir Baltarusijos pasienio regione dominuojančių ekoideologijų istorinė raida ir jų esminės savybės. Išskiriamos dvi pagrindinės ekoideologijos: konservavimo ir prezervavimo. Parodoma, kad Belovežo girios ekopolitinis konfliktas buvo įsteigtas klasikinės konservavimo idėjomis pagrįstos gamtosauginės ideologijos sankirtos su naujesne – prezervavimo ekoideologija. Pastaroji iš pradžių pasirodė kaip ekosofija ir ilgainiui transformavosi į ekoideologiją. Taip pat parodoma, kad minėtų dviejų ekoideologijų sankirta ir sąveika yra galima tik nuolat reprodukuojamo ekosofijos lauko dėka.
