Darbuotojų įgalinimo ir jų įsitraukimo į darbą sąveikos ir pasekmės
Anotacija
Darbuotojų įgalinimo ir jų įsitraukimo į darbą fenomenai mokslinėje literatūroje daugumoje nagrinėjami pavieniui. Nei vienas iš šių reiškinių neturi aiškios referencijos į specifinį įmonės ar organizacijos tipą, veiklos pobūdį, valdymo modelį ir pan., stebėta, kad abu šie reiškiniai funkcionuoja toje pačioje įmonėje ar organizacijoje. Disertacijos tikslas – sudaryti ir ištirti darbuotojų įgalinimo ir jų įsitraukimo į darbą konstruktų sąveikos modelį. Apžvelgti moksliniai tyrimai rodo, kad darbuotojų įgalinimo ir jų įsitraukimo į darbą temos aktualios tiek mokslininkų, tiek darbdavių tarpe. Įgalinimo dimensijos (struktūrinė ir psichologinė) organizacijoje neatsiejamos nuo galios, kaip santykių, ir kaip motyvacinio konstrukto ir egzistuoja joje kaip visuma. Darbuotojo įsitraukimo į darbą sąvokos apibrėžtis leidžia daryti prielaidą, kad įgalinimas gali būti laikomas įsitraukimo į darbą pirmtaku, nes įsitraukusio darbuotojo kuriama pridėtinė vertė veikia organizaciją bei tolesnį jos vystymąsi. Disertacijoje ištirta darbuotojų įgalinimo ir jų įsitraukimo į darbą sąveika atskleidė ne tik šios sąveikos dėsningumus, bet ir jos rezultate išryškėjusius gretutinius veiksnius: profesinį emocinį nuovargį ir išsekimą, profesinę desperaciją, pranašumą žiniomis, pažangią profesinę lyderystę bei savarankiškumą. Atlikti tyrimai parodė, kad darbuotojo įgalinimas ir jo įsitraukimas į darbą suteikia daugiau informacijos apie darbuotojo nusiteikimą dirbti bei jo motyvus. Sąveikos rezultate susiformavę veiksniai veikia darbuotojų įgalinimo ir jų įsitraukimo į darbą kokybę ir gali būti šios sąveikos priežastimis arba pasekmėmis.
