Būsimų gydytojų profesinio tapatumo formavimasis: paciento ir gydytojo ugdomoji sąveika taikant naratyvinę mediciną
Anotacija
Disertaciniu darbu siekta suformuoti grindžiamąja teoriją apie būsimų gydytojų profesinio tapatumo formavimąsi paciento ir būsimo gydytojo sąveikų kontekste taikant naratyvinę mediciną. Būsimųjų gydytojų ir pacientų ugdomoji sąveika suprantama kaip unikalus socialinis fenomenas kuris tiriamas per subjektyvias būsimų gydytojų ir pacientų patirtines koncepcijas, o remiantis naratyvine medicina dėmesys skiriamas pasakojimui, kuris yra kontekstualus ir asmeniškas, padedantis gydytojui pamatyti ligą per autentiškumą, o ne per tipiškumą. Remiantis konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos ty-rimo strategija, sukonstruota grindžiamoji “Atsivėrimo” teorija paaiškina, kaip būsimi gydytojai mo-kosi reflektuodami paciento ir būsimo gydytojo sąveikos metu. Pacientai, sergantys epilepsija, nuolat mokosi pasakoti gydytojui apie savo ligą. Tai nenutrūkstamas procesas, nes keičiant gydymą, gyven-imo būdą keičiasi ir informacijos poreikis. Būsimo gydytojo profesinio tapatumo formavimas – tai dinamiškas procesas, kuris pasirinkus siekti būti profesionaliu gydytoju formuojamas nuolat Atsiveriant sau ir kitam bei reflektuojant. Konstruojamas reflektyvus mokymosi procesas vykstantis vertikalia ir horizontalia kryptimis padeda mokytis konstruoti dialoginius santykius bei siekti diadinio reflektyviojo mokymosi profesionalaus gydytojo ir paciento sąveikos metu.
