Biodyzelino gamyba taikant vienalaikio aliejaus išgavimo ir peresterinimo procesą
Anotacija
Spartus žmonių populiacijos augimas ir pramonės plėtra didina klimato kaitos problemą. Augant populiacijai, atitinkamai plečiasi ir transporto sektorius bei didėja dėl to į aplinką patenkantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis. Ši problema šiandien yra labai aktuali. Vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinių yra transporto varikliuose deginamas mineralinis dyzelinas, kuris ne tik teršia aplinką, bet yra gaunamas iš neatsinaujinančių išteklių. Viena iš mineralinio dyzelino alternatyvų – biodegalų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamyba ir naudojimas. Netinkamo maistui aliejaus panaudojimas biodyzelino gamybai išspręstų tokias problemas kaip: pigesni gamybos kaštai (nemokama arba pigi žaliava), antrinis atliekų panaudojimas, didesnė ekonominė, energetinė, aplinkosauginė ir socialinė nauda. Atliekant tyrimus įvertintos galimybės maistui netinkamas, nekokybiškos rapsų sėklas bei kitas maistui netinkančias aliejingąsias žaliavas – dažinio braivėlio sėklas (Jatropha curcas L.) ir panaudotos kavos tirščius – panaudoti degalų mišinių gamybai taikant vienalaikio aliejaus išgavimo ir peresterinimo (in situ) procesą. Buvo ištirtas vienuolikos lipazių tinkamumas naudoti in situ procesui su parinktomis žaliavomis bei skirtingais alkoholiais. Įvertinta mineralinio dyzelino panaudojimo in situ procese kaip aliejaus ekstrahento galimybė. Parinkus efektyviausią katalizatorių, optimizuotas degalų mišinių gamybos procesas. Įvertintos jų fizikinės ir cheminės bei aplinkosauginės savybės – degalų mišinių biologinis suirimas ir būvio ciklo analizė. Pirmą kartą Įvertintos galimybės panaudoti po degalų mišinių gamybos likusią šalutinių produktų biomasę, siekiant pagaminti sutankinto kietojo kuro rūšį – kuro granules, šią biomasę įmaišant į durpes.
