Azoto trąšų mokesčio poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms vertinimas
Anotacija
Azoto trąšų mokesčio poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijoms vertinimo reikšmę ir aktualumą nusako didėjanti aplinkos tarša ir klimato kaitos padariniai. Ši tarša ir ją žymintis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų rodiklis nukreipti į tikslinę problemą, kylančią dėl mineralinių azoto trąšų naudojimo. Azoto trąšų mokestis įvardinama kaip ekonominė priemonė ŠESD emisijoms mažinti. Atskleidus azoto trąšų mokesčio, ŠESD emisijų reikšmę ir jų vertinimo ypatumus bei sąsają, sudaryta azoto trąšų mokesčio poveikio ŠESD emisijoms vertinimo metodika, atsižvelgiant į tyrimo problemos tarpdiscipliniškumą, grindžiama azoto trąšų mokesčio poveikio ŠESD emisijoms ekonominiu, aplinkosauginiu ir ekonominiu-aplinkosauginiu vertinimu. ŠESD iš N2O emisijoms apskaičiuoti remiamasi IPCC 2019 metodikos 1 pakopos gairėmis. Sukurtas azoto trąšų mokesčio poveikio vertinimo modelis tikrinamas pagal žemės ūkio kultūrų pavyzdį. Teritorinis tyrimo lygmuo grindžiamas globaliu mastu, todėl tyrimo metodika gali būti pritaikoma skirtingose šalyse. Disertacijos tyrime dėl rezultatų ribotos prieigos prie ilgalaikių lauko bandymų tyrimų tyrimo modelis tikrinamas pagal Lietuvos pavyzdį. Apskaičiavus emisijų faktorių pagal IPCC 2019 1 pakopos metodikos gaires ir taikant 13, 15 kg CO2e kg−1 N emisijų faktorių, daroma išvada, kad azoto trąšų mokesčio poveikis ŠESD emisijoms priklauso nuo pasirinktos auginti žemės ūkio grūdinės kultūros bei rizikos vengimo laipsnių. Pagal vasarinių miežių pavyzdį, ŠESD emisijos pradedamos mažinti taikant 0,08 Eur/kg azoto trąšų mokesčio tarifą, o pagal žieminių kviečių pavyzdį, – taikant 0,07 Eur/kg.
