Azoto ir fosforo taršos iš drenažo sistemų mažinimas taikant denitrifikacijos bioreaktorius su bioanglies priedu
Anotacija
Maistinių medžiagų (N ir P) prietaka su drenažo nuotėkiu iš sausinamų žemės ūkio plotų sukelia paviršinių vandenų eutrofizaciją. Disertacijoje analizuota, kaip drenažo sistemose įrengti denitrifikacijos bioreaktoriai, veikiant biotiniams ir abiotiniams veiksniams (ypač įtekančio vandens temperatūrai), gali sumažinti vandenų taršą. Rezultatai parodė, kad į medienos drožlėmis užpildytą denitrifikacijos bioreaktorių įterpus bioanglies priedą galima pasiekti, jog prie aukštesnės (>10 °C) įtekančio vandens temperatūros azoto junginių kiekis būtų sumažintas daugiau kaip 50 %, o žemų temperatūrų (<10 °C) sąlygomis iki 30 %. Gauti rezultatai parodė, kad denitrifikacijos bioreaktorius su 20 % bioanglies priedu pasižymėjo vidutiniškai 10 % ir 13 % didesniu (atitinkamai žemesnės ir aukštesnės vandens temperatūros salygomis) NO3-N pašalinimu lyginant su medienos drožlėmis užpildytu bioreaktoriumi. Įterpus į denitrifikacijos bioreaktorius bioanglies priedą galima iki 50 % sumažinti organinės anglies nuostolius ir tokiu būdu prailginti bioreaktorių veikimo laiką. Bioreaktorius, užpildytas tik medienos drožlėmis, gali sumažinti PO4-P kiekį drenažo vandenyje nuo 15 iki 50 % (vidutiniškai 35 %), tačiau bioanglies įterpimas gali padidinti fosforo išsiskyrimą ir sukelti neigiamas pasekmes. Taigi, prieš naudojant bioanglį bioreaktoriuose būtina nustatyti jos sorbcines savybes sulaikyti fosforą.
