Aurelijaus Kolnajaus daugialypis šleikštulys: nuo klasifikacijos iki pirminės šleikštulio sampratos
Anotacija
Disertacijoje išsamiai nagrinėjama ir pristatoma vengrų kilmės filosofo Aurelijaus Kolnajaus (1900–1973) fenomenologinė šleikštulio samprata. Pagrindinis istorinis-filosofinis šaltinis Kolnajaus esė – Šleikštulys (Der Ekel) išspausdintas 1928 m. Husserlio Metraštyje. Atidžiai sekant ir pristatant Kolnajaus fenomenologinę šleikštulio analizę kaip šleikštulio fenomeno klasifikaciją, konstituciją, esmės aprašymą, atskleidžiami esminiai Kolnajaus šleikštulio sampratos momentai. Disertacijos originalumas – pirminio, egzistencinio šleikštulio sampratos akcentavimas. Kolnajaus šleikštulio samprata formuluojama kaip ambivalentiška paviršiuje, nes ji traukia ir stumia, tačiau atskleidžiama ir ambivalentiškumo prigimtis steigiama iš dviejų elementų: gyvenimo pertekliaus ir intencijos link mirties samplaikos. Taip pat, disertacijoje pristatomas dvi šleikštulio sampratoje besiskleidžiančios asimetriškos struktūros, pirma, kylanti iš intencijos link mirties fundamentalaus statuso gyvybės pertekliaus atžvilgiu ir antrasis, kylantis iš neadekvataus pirmos ir antros intencijos vaidmens. Antra, kylanti iš dvigubo Kolnajaus šleikštulio sampratos intencionalumo: antroji intencija suaktualina šlykštų objektą, steigia šleikštulį kaip gynybinę reakciją, tačiau dėl menko šlykštaus objekto poveikio subjektui, tampa antrine. Todėl per pirmąją intenciją, nors ir ne steigiančiąją, šleikštulys pasireiškia kaip estetinė, ambivalentiška emocija nukreipta į šlykštaus objekto bruožus.
