Aplinkai palankios elgsenos veiksniai ES ir Lietuvos gyventojų elgsenos palankumo aplinkai pokyčiai 2011-2020 metų laikotarpyje
Anotacija
Disertacijos darbe tiriami aplinkai palankios elgsenos veiksniai Europos Sąjungoje, tame tarpe ir Lietuvoje, bei Lietuvos gyventojų elgsenos palankumo aplinkai pokyčiai per 2011-2020 metų laikotarpį. Aplinkai palanki elgsena ir ją lemiantys veiksniai ES analizuojami vertinant atskirai atliekų rūšiavimo, viešojo transporto naudojimo bei energijos ir išteklių taupymo elgsenas. Lietuvos gyventojų elgsenos palankumo aplinkai pokyčiai per 2021-2020 metų laikotarpį analizuojami vertinant konkrčios elgsenos pokytį (pvz., atliekų rūšiavimą, ekologiškų produktų pirkimą), vertinant tokių veiksnių kaip egoistinės vertybės (angl. Self-enhancement), altruistinės vertybės (angl. Self-transcendence), aplinkos problemų suvokimas, elgesio pasekmių suvokimas ir atsakomybės už aplinką įtaka elgesnos pokyčiams bei vertinant šių veiksnių pokyčius per analizuojamą laikotarpį.
Tyrimų metu nustatyta, kad skirtingos atliekų tvarkymo elgsenos skirtingose ES šalyse skiriasi, tačiau tiek visoje ES, tiek Lietuvoje gyventojai labiau linkę atliekas rūšiuoti, o ne mažinti jų susidarymą ar pakartotinai naudoti produktus. Požiūris į asmeninį atliekų susidarymą yra vienintelis veiksnys, darantis teigiamą įtaką visoms su atliekų tvarkymu susijusioms elgsenoms visoje ES. Nerūšiavimo elgsena skirtingose ES šalyse priklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Nerūšiavimo elgseną galima sumažinti skatinančiomis rūšiuoti priemonėmis, kurias rūšiuojantys ir nerūšiuojantys respondentai vertina skirtingai. Nerūšiuojančius respondentus labiausiai skatintų pradėti rūšiuoti patogesnis ir didesnis rūšiavimo konteinerių kiekis, tuo tarpu jau rūšiuojančius daugiau rūšiuoti skatintų patikinimas, kad išrūšiuotos atliekos tikrai yra efektyviai perdirbamos.
Nustatyta, kad viešojo transporto naudojimo elgsenos lygis skirtingose ES šalyse priklauso nuo šalies išsivystymo lygio – turtingesnėse šalyse piliečiai mažiau naudoja viešąjį transportą palyginus su mažiau pasiturinčiomis šalimis. Reikšmingiausias veiksnys lemiantis viešojo transporto naudojimą daugumoje ES šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, yra bilietų kainos. Taip pat reikšmingos įtakos viešojo transporto naudojimui turi ir viešojo transporto kursavimo dažnumas bei atstumas nuo namų iki artimiausios stotelės.
Energijos ir išteklių taupymo analizė parodė, kad jų taupymo lygis priklauso nuo demografinių faktorių – moterys, vyresni žmonės ir didesni namų ūkiai daro daugiau skirtingų veiksmų susijusių su energijos ir išteklių taupymu. Susirūpinimas aplinka ir sveikata bei atsakomybės už aplinką prisiėmimas yra teigiamai susiję su energijos ir gamtinių išteklių taupymu, tačiau skirtingi šios elgsenos būdai priklauso nuo skirtingų motyvų ir jų atlikimo sudėtingumo bei atlikomo naudos.
Vertinant Lietuvos gyventojų elgsenos pokyčius, disertacijos tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų elgsena 2020 metais, palyginus su 2011 metais tapo palankesnė aplinkai vertinant visus elgesio elementus. Didžiausias pokytis per analizuojamą laikotarpį nustatytas atliekų rūšiavimo ir aplinkai draugiškų prekių pirkimo elgsenose. Nors per tiriamąjį laikotarpį padidėjo ekologiškų namų apyvokos prekių ir maisto produktų pirkimas, šie elgesio tipai išlieka problemiškiausi. O elgsena, susijusi su įpročiais (vandens ir energijos taupymas) pakito mažiausiai, nes įpročius yra gana sunku keisti. Tų pačių veiksnių poveikis 2011 ir 2020 metais Lietuvos gyventojų elgsenos palankumui aplinkos atžvilgiu skyrėsi. Nors nustatyta reikšminga vertybių įtaka, bet vertybių pokytis analizuojamu laikotarpiu buvo labai mažas. Pagrindinis aplinkai palankesnio elgesio veiksnys 2020 metais buvo aplinkos problemų suvokimas, o palyginus su 2011 metais pastebėtas išaugęs Lietuvos gyventojų atsakomybės už aplinką lygis. Taip pat šios disertacijos tyrimas parodė, kad nepaisant padidėjusios informacijos apie klimato pokyčius ir juos sikeliančius veiksnius sklaidos, iš visų analizuotų aplinkos problemų Lietuvos gyventojai klimato kaitą bei išteklių išeikvojimą vertina kaip mažiausiai svarbias aplinkos problemas, tuo tarpu kaip svarbiausios įvardintos atliekų rūšiavimo ir vandens taršos problemos.
