Apleistos žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje ir jų pritaikymas vėjo energetikai plėtoti
Anotacija
Mokslo daktaro disertacija parengta mokslinių straipsnių rinkinio pagrindu. Disertacijoje nagrinėjami palydovinių vaizdų tyrimais ir geografinėmis informacinėmis sistemomis grindžiami metodai apleistoms žemės ūkio paskirties žemėms ir Sosnovskio barščiais apaugusioms žemėms nustatyti ir apibūdinti. Sukurta metodika, grindžiama daugiakriterių sprendinių analizės metodu ir geografinėmis informacinėmis sistemomis, apleistų žemės ūkio paskirties žemių tinkamumui vėjo energetikai įvertinti. Nustatyta, kad tiek palydovinių vaizdų gavimo laikas, tiek naudotas algoritmas turi esminę įtaką klasifikuojant „Sentinel-2“ RŽM (raudona, žalia, mėlyna) (B8, B4 ir B3) vaizdus ir išskiriant apleistas žemės ūkio paskirties žemes. Kontroliuojamu klasifikavimo metodu įvertinus žemės klasių juostų elektromagnetinių bangų atspindžius nustatyta, kad apleistų žemės ūkio paskirties žemių „Sentinel-2“ palydovinio vaizdo RŽM (B8, B4 ir B3) juostų elektromagnetinių bangų atspindžiai yra 950 nm vasarą ir 699-823 nm pavasarį. Naudojant dviejų klasifikacijos metodų kontroliuojamo ir nekontroliuojamo derinį galima išskirti Sosnovskio barščius iš kitų klasių „Sentinel-2“ 10 m skiriamosios gebos palydoviniuose vaizduose. Nustatyta, kad Sosnovskio barščių segmento elektromagnetinių bangų atspindžio reikšmė yra 845,9 nm. Įvertinus apleistų žemės ūkio paskirties žemių tinkamumą vėjo energetikai gauta, kad 7 yra tinkamos, 18,6 – vidutiniškai tinkamos vėjo energetikai plėtoti.
