Akademinės laisvės principo raiška aukštojo mokslo teisiniame reguliavime globalizacijos kontekste (Teisė 01 S)
Anotacija
Aukštajam mokslui yra patikėta misija prisidėti prie šalies visuomenės, kultūros ir ekonomikos gerovės ir klestėjimo, būti visaverčio gyvenimo paskata bei tenkinti prigimtinį pažinimo troškulį. Akademinė laisvė vaidina svarbų vaidmenį šiame procese, nes dėstymo, mokslinių tyrimų ir akademinės diskusijos laisvė padeda užtikrinti žinių sklaidą ir tiesos siekimą. Šiandien galima pastebėti vis didėjančią akademinės laisvės pažeidimų įvairovę. Šis tyrimas koncentruojasi ties akademinės laisvės, kaip žmogaus teisės, kaip vertybės, atsispindinčios tarptautinės aukštojo mokslo institucijų bendruomenės, UNESCO, Europos Sąjungos, Europos tarybos ir Bolonijos proceso veiklose bei dokumentuose, analize. Nors šiandien akademinei laisvei, tiesiogiai ar netiesiogiai, yra suteikiamas žmogaus teisės statusas, visgi yra pakankamai sudėtinga įsivaizduoti jos tinkamą apsaugą nesant aiškios koncepcijos. Šiuo tyrimu yra siekiama pabrėžti, kad norint pasiekti optimalų akademinės laisvės apsaugos lygį, netgi įvardijant tai kaip saviraiškos laisvės pažeidimą, yra būtina įvertinti akademinį kontekstą, o tam būtina sąlyga yra konceptualus akademinės laisvės aiškumas. Dėl šios priežasties disertacinis tyrimas apima išsamią tarptautinių ir regioninių dokumentų ir teisės aktų, kurie vienaip ar kitaip susiję su vienu ar kitu akademinės laisvės elementu, analizę. Ja yra siekiama sukurti visapusišką, aiškesnę ir labiau apibrėžtą akademinio konteksto sampratą, kurios ribose veikia šis principas. Analize taip pat siekiama atskleisti rekomendacijose, strategijose ir kituose Europos aukštojo mokslo erdvėje priimtuose dokumentuose kartais sunkiai identifikuojamas potencialias grėsmes akademinei laisvei.
