Bendrosios nacionalinės kvalifikacijų sąrangos funkcionalumas: diegimo parametrai (Edukologija 07 S)
Anotacija
Atsirandančios naujos mokymosi galimybės ir būdai, darbo jėgos profesinis ir teritorinis mobilumas, švietimo ir darbo rinkos internacionalizacija ir kiti panašūs veiksniai lemia nacionalinės kvalifikacijų sąrangos poreikį. Pastaruoju metu bendrosios nacionalinės kvalifikacijų sąrangos kūrimo ir diegimo klausimai tapo tarptautinės švietimo politikos išskirtiniu bruožu. Europos švietimo ir užimtumo politikos nuostatose, kurios išdėstomos Bolonijos proceso, Kopenhagos proceso bei kituose strateginiuose dokumentuose išryškinamas nacionalinių kvalifikacijų sąrangų kūrimo ir diegimo bei jų sąsajų su Europos lygmens kvalifikacijų sąrangomis reikšmingumas. Tačiau, nepaisant didelio susidomėjimo kvalifikacijų sąrangomis, nuolatinės tarptautinių organizacijų paramos jų kūrimui bei potencialios naudos, dažnai bendrosios nacionalinės kvalifikacijų sąrangos diegimo procesai yra problemiški, o rezultatai neatitinka keliamų tikslų. Mokslinėje literatūroje fragmentiškai nagrinėjami požymiai, kurie potencialiai yra susiję su bendrosios nacionalinės kvalifikacijų sąrangos veiksmingu funkcionavimu, tačiau nėra išskirti ir detalizuoti diegimo parametrai, kurie sudaro prielaidas jos funkcionalumui.
Šio tyrimo tikslas – pagrįsti bendrosios kvalifikacijų sąrangos diegimo parametrus, sąlygojančius jos funkcionalumą nacionaliniame kontekste. Disertacijoje apibrėžta bendrosios nacionalinės kvalifikacijų sąrangos samprata, jos funkcijos ir paskirtis mokymosi visą gyvenimą kontekste, parengtas bendrosios nacionalinės kvalifikacijų sąrangos diegimo modelis, pagrindžiant diegimo parametrus bei juos nusakančius kriterijus ir rodiklius. Bendrosios nacionalinės kvalifikacijų sąrangos diegimo parametrų reikšmingumas įvertintas Lietuvos kontekste. Tai atveria galimybes naujiems sistemiškiems tyrimams nacionalinių kvalifikacijų diegimo ir funkcionalumo vertinimo srityje.
