Bajorijos kriminaliniai nusikaltimai ir bausmės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a. (Istorija 05 H)
Anotacija
Disertacijoje, remiantis Vilniaus pavieto pavyzdžiu, nagrinėjami smurtiniai bajorijos nusikaltimai ir bausmės XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Darbe atkleidžiama nusikaltimų struktūra: statistika, priežastys, erdvė, socialinė aukų bei nusikaltėlių sudėtis, smurto laipsnis, bausmių teorija ir praktika. Per bajorijos kaip valdančiojo luomo nusikalstamumo tyrimą siekiama pažvelgti į to meto visuomenę, tiriami jos konfliktai ir jų sprendimų būdai, bajorijos santykiai tarpusavyje ir su kitais luomais. Pagrindinis darbo šaltinis Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų knygos. Disertacijoje nagrinėjami smurtiniai nusikaltimai: gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai (nužudymai, sumušimai, dvikovos ir kiti), nelegalus įkalinimas, seksualinė prievarta, valdų antpuoliai, miesto namų užpuolimai, plėšimas. Tiriamos garbės atėmimo, ištrėmimo, bokšto kalėjimo, mirties bausmės. Nustatyta, kad aukščiausias nusikalstamo pakilimas buvo penktame ir devintame XVIII a. dešimtmečiuose, mažiausiai nusikaltimų užfiksuota aštuntame dešimtmetyje. Daugiausia nusikaltimų vyko kaimo erdvėje. Paskutiniame amžiaus trečdalyje nusikaltimų Vilniuje skaičius smarkiai išaugo. Nustatyta, kad dažniausi nusikaltimai buvo gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai bei valdų antpuoliai, kiti buvo retesni. Nors Lietuvos Statuto nuostatos buvo griežtos, teisminė ir policinė kontrolė šalyje nebuvo stipri. Daugelis nusikaltimų nebūdavo išaiškinami, o kaltinamieji nenubaudžiami arba nevykdydavo teismo paskirtų bausmių.
