Užribio žmonės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje (Istorija 05 H)
Anotacija
Disertacijoje, į pagalbą pasitelkus istorijos ir sociologijos mokslo metodus, buvo sukonstruotas teorinis modelis, turintis atskleisti specifinių tik XVI-XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje egzistavusių užribio žmonių grupės formavimosi tendencijas. Modelis konstruotas atsižvelgiant į darbe iškeltą hipotezę, kad priklausomai nuo to, kokios prigimties (sociokultūrinės ar socioekonominės) faktoriai buvo dominuojantys konkrečiai visuomenei nusistatant savo santykį su užribiškumu, formavosi specifiniai tapsmo užribio žmonėmis mechanizmai. Šie skirtingi tapsmo mechanizmai ir nulėmė tokias užribio žmonių savybes kaip padėtį tuometinėje visuomenėje, normaliosios visuomenės dalies santykį su pastaraisiais, jų toleravimo laipsnį ir kovos su jų užribiškumu pobūdį. Kaip sociokultūrinės prigimties užribio žmonių reprezentantai pasirinkti raganavimo nusiklatimu apkaltinti asmenys, o socioekonominės prigimties pabėgę iš dvarų nelaisvieji valstiečiai. Išaiškinta, kad raganavimu kaltintų asmenų išstūmimą lėmė dažniausiai visuomenės mentaliteto savitumai, vyravę tikėjimai, formavę itin intensyvų šių kitokių asmenų pavojingo svetimumo suvokimą, nuvedusi link stigmatizavimo ir fizinio naikinimo. Skirtingą raidos kelią nuėjo pabėgę valstiečiai, kuomet formavosi ne toks priešiškas visuomenės santykis su pastaraisiais, paliekant galimybę reintegruotis į bendruomenę kitoje erdvėje.
