Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XV-XVI a.: valstybės erdvės ir jos sienų samprata (Istorija 05 H)
Anotacija
Disertacijoje analizuojama XV-XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės erdvės ir jos sienų samprata, remiantis naratyviniais, kartografiniais šaltiniais, teisės dokumentais bei sienų delimitacijai ir demarkacijai skirtais šaltiniais. Darbo koncepcija paremta dviejų sluoksnių tyrimu, aiškinantis, kaip realiai (ne)egzistavusios valstybės sienos egzistavo mentalinėje žmonių sąmonėje, koks buvo valstybės sienų suvokimas bei erdvės pajauta. Tyrimas parodė, jog su Livonija, Vokiečių ordinu Lietuvos sienos modelis buvo linijinis. Siena su Lenkija taip pat buvo linijinė, valstybinis jos charakteris išreikštas per institucinį valdovo tarpininkavimą. Valstybės šiauriniam ir vakariniam pakraščiui būdingas teritorinės valstybės modelis, o su rytiniais ir pietiniais regiono kaimynais egzistavo kitos teritorijos dalinimosi procedūros, čia nesiformavo linijinės sienos samprata, išskyrus keletą epizodų Lietuvos ir Maskvos valstybių pasienyje. Realiai egzistavusių valstybės sienų ir mentalinio bei idėjinio valstybės teritorijos bei jos sienų suvokimo metmenys turi bendrų sąlyčio taškų. Mentaliniame valstybės sąmonės žemėlapyje jautriausi erdvės ir sienų suvokimo taškai sietini su Lietuvos rytinėmis ir pietinėmis teritorijomis, ten, kur egzistavo daug politinių įtampų, nebuvo aišku, kur yra tikroji valstybių riba, o šiaurinių ir vakarinių valstybės sienų su Ordino valstybėmis bei Lenkija vertinimas beveik neatsispindi, išskyrus Lietuvai ir Lenkijai jautrią Podolės ir Voluinės temą.
