Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio vietinio lygmens organizacijos 1988-1990 metais: struktūros ir socialinė analizė (Istorija 05 H)
Anotacija
Disertacijoje remiantis iki šiol niekur nepublikuotais Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dokumentų rinkiniais analizuojama Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio struktūra, atskirų sąjūdiečių įsijungimo į Sąjūdį motyvai, narystės (ne)buvimo klausimas bei socialinė vietinio lygmens ir centrinių LPS struktūrų narių socialinė analizė. Disertacijos tikslas – remiantis archyviniais ir publikuotais šaltiniais, moksline literatūra, aprašyti ir išanalizuoti Sąjūdžio vietinio lygmens organizacijų kūrimosi aplinkybes ir tolimesnį vidinės organizacinės struktūros kūrimą bei LPS narių socialinę sudėtį ir jų galėjimą dalyvauti Sąjūdžio valdžios (veiklą tiek vietiniu lygmeniu, tiek ir visos Lietuvos mastu koordinuojančiose) struktūrose. Darbe taikytini analitinis-aprašomasis, lyginamasis, atvejo analizės, statistinės matematikos bei interviu metodai. Atliktas tyrimas parodė, jog LPS kaip organizaciją 1988-1990 metų laikotarpyje sudarė 53 regioninės LPS organizacijos, kurių veikloje dalyvavo apibrėžtas skaičius aktyvių (registruotų) Sąjūdžio narių. Didžioji dalis jų veikė teritoriniu bei profesiniu pagrindu sukurtose rėmimo grupėse. Regioninių Sąjūdžio struktūrų nariais pagrinde tapo 21-50 metų amžiaus Lietuvos piliečiai, gimę ar išsilavinimą įgiję jau okupuotoje Lietuvoje, tiek Komunistų partijos nariai, tiek buvę tremtiniai ar politiniai kaliniai.
