Italų kilmės žodžiai (italizmai) ir jų adaptacija lietuvių kalboje (Filologija 04 H)
Anotacija
Tyrimo objektas – lietuvių kalbos leksikos italų kilmės žodžiai.
Darbo tikslas – pateikti išsamų lietuvių kalbos italų kilmės skolinių apra¬šą.
Medžiaga. Daugiausia naudojantis rašytiniais šaltiniais (visų pirma žodynais), sudaryta skolinių iš italų kalbos duomenų bazė (Lietuvių kalbos italizmų sąvadas – LKIS), į kurią įtraukti 936 semantiniai vienetai.
Ginamieji teiginiai ir tyrimo rezultatai. Tradicinis lietuvių kalbotyros požiūris, esą lietuvių kalbos skoliniai skirstytini vien į slavizmus ir germa¬nizmus (be dar keleto iš gretimų kalbų), faktiškai menkina italų ir lietuvių tautų santykių istoriją, perša izoliuotos lietuvių valstybės bei siauro jos gyventojų kultūrinio, socialinio bei politinio akiračio vaizdą. Faktas, kad į lietuvių kalbą skoliniai iš italų kalbos pateko dažniausiai per kalbas tarpininkes (tai įrodo adaptacijos procesų lemiami fonetiniai pakitimai) negali būti pagrindas paneigti jų italų kilmę. Nors iš visų LKIS italizmų tik nedidelė dalis įeina į pagrindinį lietuvių kalbos leksikos fondą (vos apie 7 proc. visų italizmų VDU tekstyne pavartota daugiau nei 1000 kartų), bet apribojus statistiškai apdorojamų italizmų sąrašą, t.y. išmetus italizmus, nesiekiančius tam tikro skaičiaus pavartojimo atvejų, išryškėja tikslesnis italizmų pasiskirstymo pagal semantines gru¬pes vaizdas: 1) 45 proc. visų italizmų sudaro buitinės kalbos žodžiai (tokie kaip autostrada, loterija, moto, pedalas, rizika, sijonas); 2) muzikos terminai siekia beveik penktadalį visų italizmų (18 proc.), 3) su menais susiję skoliniai – 8 proc.; 4) mažai aptinkama italų kulinarijos skolinių (vos 3 proc.). Šį netikėtą rezultatą lėmė tai, kad šie neseniai pradėję plisti italizmai kol kas daug dažniau vartojami saky¬tinėje kalboje.
