Darnaus žemės naudojimo modelis teritorijų planavime Lietuvos pavyzdžiu
Anotacija
Netinkamai planuojama urbanizacija estetine ir aplinkosaugine prasme žaloja mus supančią aplinką. Dėl neracionalaus žemės naudojimo kenčia žemės ūkio sektorius, nes yra užstatomos derlingos žemės ir nenaudojamos pagal paskirtį. Taip pat privaloma įvardinti ir žalingiausią antropogeninį darinį dėl urbanizacijos – dirvožemio sandarinimą (žemės padengimas kieta danga, nepraleidžiančia vandens). Pastarasis procesas vyksta chaotiškai, o pasekmės yra negrįžtamos. Tenkinant žmonių socialinius ir ekonominius poreikius didėja sandarinimo neigiamas poveikis aplinkai. Tai globalus reiškinys, kuris sukelia vis stipresnius padarinius aplinkai ir kasdienei žmonių veiklai.
Sukurtas modelis leidžia kompleksiškai įvertinti administracines teritorijas darnaus žemės naudojimo požiūriu. Modelis gali būti taikomas kaip priemonė, priimant sprendimus bendrųjų planų rengimui ir atnaujinimui savivaldybių lygmenyje, mažinant antropogeninį poveikį. Modelis padės optimizuoti žemės naudojimą ir bus tinkamas įrankis teritorijų planavime. Patikslinus teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą ir žemės naudojimą, siūlomą modelį galės naudoti teritorijų planavimo specialistai ir valstybės tarnautojai, atliekantys šio proceso planavimą. Modelio algoritmą įtraukus į žemės naudojimo kontrolę atliekančių institucijų funkcijas, gali būti užtikrintas racionalus žemės naudojimas, optimizuojant antropogeninį poveikį ir kompensuojant dirvožemio sandarinimą.
