Lietuvos pilietinės visuomenės ribos ir konfliktai dėl jų (Sociologija 05 S)
Anotacija
Pilietinės visuomenės ribas galima nesunkiai apibrėžti kuomet kalbama apie institucionalizuotą jos dalį, t.y., analizuojant formalias pilietinės visuomenės organizacijas galima išsiaiškinti ką jos gali daryti, ką ir kaip daro, kokie saisto bendravimo su valdžia bei verslu santykiai bei kaip reglamentuojama jų struktūra. Kitaip sakant, pilietinė visuomenė gali būti apibrėžta aiškių įstatymų, nužyminčių jos ribas ir jų formavimo galimybes. Tuo tarpu problema iškyla kuomet bandoma aptarti neinstitucionalizuotos pilietinės visuomenės indėlį į pilietinės visuomenės ribų formavimą. Kyla klausimas kaip veikia neinstitucionalizuotos pilietinės visuomenės grupės, kokia yra jų tarpusavio ir jų santykių su valdžia bei verslu struktūra, kaip jos prisideda prie ribų formavimo?
Pilietinė visuomenė yra ne tik kooperacijos, solidarumo ir bendradarbiavimo sritis, pasižymėdama nuomonių ir idėjų pliuralizmu bei skirtingumu, kartu ji yra ir konfliktų tarp skirtingų subjektų sritis. Konfliktų metu, skirtingi pilietinės visuomenės veikėjai siekia atstovauti savus interesus. Konfliktų eskalacija ir deeskalacija, padeda atpažinti tam tikrų pilietinės visuomenės dalyvių interesų legitimaciją ir delegitimaciją, todėl konfliktų tyrimai, analizuojant dalyvių strategijas, veiklas, rezultatus ir jų sąsajas su poveikiu pilietinei visuomenei, tampa svarbiu pilietinės visuomenės ribų tyrimų pjūviu ir leidžia suprasti pilietinės visuomenės ribų formavimo aspektus. Konfliktų tyrimai padeda suvokti analizuojamo reiškinio organizacinę sandarą, formavimosi principus, integracinius veiksnius bei ribas, ką ir siekiama paaiškinti šioje disertacijoje.
